Persirengėliai žiemos prašė nebegrįžti...

Pa­čių iš­ti­ki­miau­sių per­si­ren­gė­lių šven­tės ger­bė­jų neiš­gąs­di­no nei šal­tas vė­jas, nei lie­tus. Bū­rys įvai­raus am­žiaus kraš­tie­čių sma­giai dai­na­vo ir šo­ko kar­tu su ke­lių me­no mė­gė­jų ko­lek­ty­vų na­riais iš Bir­žų bei Va­bal­nin­ko.

Įky­rus lie­tus ir gū­sin­gas vė­jas žmo­nes nu­gi­nė nuo lau­žo į Kul­tū­ros cent­ro ves­ti­biu­lį. Ug­nies kurs­ty­ti li­ko Bir­žų kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ro­mas Le­se­vi­čius. Ne­to­lie­se sa­vo ke­liau­jan­čio­je vir­tu­vė­lė­je ant ra­tų tra­di­ci­nius rū­paus ma­li­mo kvie­ti­nius bly­nus ke­pė Kir­ki­lų kai­mo bend­ruo­me­nės šei­mi­nin­kės. Čia pat jos čirš­ki­no spir­gu­čius ir ruo­šė­si pa­tiek­ti ru­de­nį iš­vir­tą obuo­lie­nę. Vir­du­liuo­se kun­ku­lia­vo karš­ta ar­ba­ta.

Tuo tar­pu kul­tū­ros cent­re su­si­rin­kę bir­žie­čiai links­mi­no­si ne­di­de­lia­me, bet drau­giš­ka­me bū­re­ly­je. Su­si­rin­ku­sie­ji šne­ku­čia­vo­si, kad tar­si ir nė­ra ko va­ry­ti, nes žie­mos lyg ir ne­bu­vo. Grei­čiau ver­ta pra­šy­ti, kad ji ne­su­ma­ny­tų grįž­ti ir ne­nu­šal­dy­tų jau spar­čiai į sau­lę ky­lan­čių au­ga­lų.

Žmo­nės gai­lė­jo tų lai­kų, kai per Už­ga­vė­nes siaus­da­vo pū­gos, kai bū­da­vo kur per šven­tę su­tik­tus šven­tės da­ly­vius pa­vo­lio­ti. Da­bar, pa­sak žmo­nių, jau rei­kia ir dai­nų žo­džius keis­ti: ar­ba dai­nuo­ti, kad šil­ta žie­ma išei­na, ar­ba pra­šy­ti, kad ji ki­tą­met ne­pa­mirš­tų atei­ti.

Ne vie­na­me ra­jo­no kai­me, kur bū­da­vo įpras­ta reng­ti Už­ga­vė­nių šven­tę, šį­met jos ne­bus. Pa­sak kai ku­rių gy­ven­to­jų, ab­sur­diš­ka lauk gin­ti tą, ku­ri nea­tė­jo. Ki­ti žmo­nės svars­tė, jog to­kiu lie­tin­gu oru ren­gia­mi tra­di­ci­niai pa­si­bu­vi­mai yra la­bai ge­ra pa­mo­ka ma­žiau­siems kraš­tie­čiams. Vai­kai, per daug ne­svars­ty­da­mi, šo­ko ir dai­na­vo Bir­žuo­se. Kai ku­rie bir­žie­čiai tvir­ti­no, jog bū­tų ne­są­ži­nin­ga iš jų atim­ti Už­ga­vė­nių tei­kia­mus ma­lo­nu­mus, už­ten­ka jau, kad at­ši­lęs kli­ma­tas atė­mė sli­di­nė­ji­mą, čiuo­ži­mą ir lei­di­mą­si ro­gu­tė­mis nuo kal­niu­kų.