
Naujausios
Medžiotojai ir stumbrė
Žiniasklaida skelbia, jog visuomenė vis dar svarsto garsiausios šių metų medžioklės, kurioje buvo nušauta stumbrė, reikalus. Medžioklė keista: šovė į šerną, bet pataikė ir nušovė stumbrę. Kam nepasitaiko, jog nepataiko?! Todėl vienas iš medžioklės dalyvių nuolankiai kaltę prisipažino. Pripažino, jog valstybės saugomo žvėries - stumbrės nepažino. Be ginčų vyras už iš gamtos atimtą stumbrę suplojo 12 tūkstančių eurų. Viskas gal taip ir būtų pasibaigę, bet išlindo iš krūmų stumbriukas. Paaiškėjo, jog jis, nušovus stumbrę, liko našlaitis. Vargšas dar beveik mėnesį pagyveno, ir iš ilgesio nusigalavo. Todėl keistai netaiklaus šūvio kaina pakilo iki 36 tūkstančių eurų. Pakilo ir aistros taip vadinamoje visuomenėje. Smarkesni politikai tapo tikrais sekliais morkomis. Pažėrė visuomenei daug retorinių klausimų. Kodėl nušovus stumbrę niekas netyrė medžiotojų blaivumo? Juk medžioklė vyko sausio 2 dieną - turėjo būti likęs naujametės šventės kvapas. Tad gal kaltę dėl netaiklaus šūvio prisiėmė ne tikrasis prasižengėlis, o blaiviausias medžioklės dalyvis? Kodėl tas ir anas, tie ir anie medžioklės įvykį tyrė ne taip, kaip turėjo tirti? Kas, kaip, kodėl? Ir išlindo yla iš maišo! Paaiškėjo, kas toje medžioklėje dalyvavo. Oi! Pasirodo beveik slaptame medžioklės lape buvo įrašyti: šiška iš Seimo, advokatų šiška, kelios verslo šiškos, vaisingumo reikalų šiška ir kitokios šiškos... Ką pulsi tyrinėti, kai tokie vyrai gali tokius tyrinėtojus, kaip šiltą vilną suraityti? Pasipylė dar daugiau kausimų. Gal tokiose uždarose medžioklėse elitiniai medžiotojai ne tik medžioja, bet ir valstybinius reikalus sprendžia? Gal net šalies demokratijai spąstus spendžia? Į šiuos ir panašius klausimus atsakymus turėtų ir galėtų duoti specialiosios tarnybos. Juk pasiklauso, ką rimti žmonės kokioje nors kavinėje kavą gerdami sutaria. Sukerta rankomis: kiek kam ir už ką. Gal galėtų pasiklausyti, kokius reikalus sprendžia ir elitinių medžiotojų būrelių medžiokliai? Pabandykite patys, kai miške taip be atodairos rimti vyrai pyškina, ko nors pasiklausyti!
Valdžia ir laureatė
Dar nėra taip buvę: nacionalinės kultūros ir premijos laureatė Viktorija Kuodytė nebuvo įleista į premijos įteikimo iškilmes Prezidentūroje. Laureatės pro duris neįleido apsauga, nes ponia Kuodytė neturėjo kažkokio valdiško lapuko, nors turėjo asmens tapatybės kortelę. Apsauga galėjo nepažinti Auksinio scenos kryžiaus laureatės. Galėjo nežinoti, jog šiai aktorei Prezidentūroje turi būti įteikta premija. Nors apie tai rašė laikraščiai, skelbė radijai ir televizijos. Neleido, ir tiek. Paaiškėjo, jog gerai, kad neįleido, nes jos niekas Prezidentūroje nepasigedo. Nei ceremonijos vedėjai, nei Prezidentas. Mat dėl taip vadinamos techninės klaidos Kultūros ministerija laureatės Viktorijos Kuodytės nebuvo įtraukusi į laureatų sąrašą. Penkis laureatus įrašė, o šeštą - užmiršo. Liaudis tokiais atvejais sako: pasiklydo tarp trijų pušų. Taip susimovę valdininkai puolė pušinėti, visaip atsiprašinėti. Lėkė valdžios atstovai į teatrą. Lipo ant scenos. Teikė gėlių. Žiūrovų akivaizdoje aktorę bučiavo. Prezidentas Gitanas Nausėda viename iš renginių aktorei žemai nusilenkė, atsiprašė. Ir pakvietė į Prezidentūrą premijos atsiimti. Ir premiją įteikė, ir arbata pavaišino! Laiminga pasakos pabaiga! Valdininkai sako, jog tai jiems buvo gera pamoka. Ir jie tą pamoką išmoko! Dabar žinos, kaip smarkiai skiriasi skaičius penki nuo skaičiaus šeši? Ypač tada, kai už skaičiaus vienas yra gyvas, valdžios užmirštas žmogus. Gal ir daugiau užmirštų mūsiškių po šios pamokos prisimins?!