
Naujausios
***
Tenka paaiškinti, ką valdžia nori uždrausti. Atrodo: jau tiek visko uždraudė, kad nebėra ko. Ne laikas vėl ką nors uždrausti. Juk rinkimai ne už kalnų. Kam permainomis, reformomis, draudimais nervinti rinkėjus?! Pasirodo, sumanūs verslininkai metė pirštinę valdžios draudimams. Nuo 2019 metų pradžios Vilniuje pradėjo veikti alkoholio saugyklos, kurios buvo pramintos alkoholio paštomatais. Gyventojas, atsisiuntęs specialią programėlę, iš alkoholio saugyklos bet kuriuo paros metu gali pasiimti svaigalų. Ir papūsk valdiškiems draudimams į užpakalį! Sumanūs verslininkai tvirtina, jog draudimų nepažeidžiantys. Tvirtina, jog alkoholiu neprekiaujantys, o juos tik pasaugantys ar paskolinantys. Alkoholis į saugyklas nuperkamas legaliai. Tomis valandomis, kada jis pardavinėjamas. Norint jo iš saugyklos pasiimti, reikia banke patvirtinti tapatybę. Jeigu turėsi mažiau nei 20 metų, saugykla neatsirakins. Kad pasiektum geidžiamą butelį, mobiliajame telefone reikia atlikti nemažai sudėtingų veiksmų. Už gėrimus negalima atsiskaityti grynaisiais pinigais. Žmogus, panoręs naudotis šia paslauga, turi užsiregistruoti įmonės sistemoje, pateikti tapatybę patvirtinančius duomenis ir sumokėti vienkartinį 15 eurų dydžio mokestį. Pasak paslaugos teikėjų, nei per jaunam, nei smarkiai girtam žmogui saugyklos durelės neatsidarys. Butelio nepamatys! Panašiai, kaip toje pasakoje apie Ali Babą ir 40 plėšikų, kai nežinodamas burtažodžio "Sezamai, atsiverk !", negalėdavai patekti į lobių slėptuvę.
***
Taigi: viskas lyg ir gerai. Pažeidimų kaip ir nėra. Pasiimi legaliai nupirktą ir padėtą saugoti alkoholio butelį. Nešiesi į namus. O namuose: nori gerti - geri, nenori - negeri. Juk dar nėra nurodyta, kuriomis valandomis negalima įsigyto alkoholio gerti. Nuo 2018-ųjų Lietuvoje alkoholio gali įsigyti asmenys, sulaukę 20 metų. Leidžiamas prekybos laikas - nuo 10 iki 20 valandos vakaro, sekmadieniais - nuo 10 iki 15 valandos. Dabartiniame Alkoholio kontrolės įstatyme alkoholio skolinimas ir pasaugojimas neuždraustas. Gal kas nors ims ir uždraus ne tik paskolinti, bet ir dovanoti butelį. Tada po skvernu šampano butelį į svečius nešime. Seimo Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad pastaruoju metu gausėjantys su alkoholio prekyba susiję draudimai verslą privertė ieškoti išeičių, kaip parduoti gėrimus žmonių norimu laiku. "Draudimų kultūra atveda prie naujų verslo formų“, - sakė žiniasklaidai ponas Gentvilas.
***
Dažnai tie draudimai apeinami. Miesto žmonės nueina į vėlų vakarą veikiančius restoranus ar barus ir iš ten svaigalų parsineša. Nors pagal reikalavimus - turėtų tik vietoje išgerti. Tačiau visų pažeidėjų draudimų sergėtojai nesugaudo. Ir nesugaudys. Kas gali uždrausti kaimo žmogui į miestą išvykusio kaimyno paprašyti, kad jis iki 20 valandos vakaro alaus butelį nupirktų ir vėlų vakarą atvežtų?! Sako, taip galima dėl svaigalų su taksistais susitarti. Kai yra draudimų, atsiranda ir tų draudimų apėjimų. Dabar užsimota prieš alkoholio saugyklas, nes jos valdžiai akis bado, iš draudimų viešai šaiposi.
***
Pasaulis yra matęs įvairių draudimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Garsiausias draudimas - prohibicija arba sausasis įstatymas JAV, kuris buvo priimtas 1919 metais. Veikė iki 1933 metų. Pagal šį įstatymą buvo draudžiama arba ribojama gaminti, pardavinėti, importuoti, eksportuoti alkoholinius gėrimus. Žmonės pradėjo gerti pogrindyje. Suklestėjo mafija. Ir valdžia su sausuoju įstatymu kapituliavo.
***
Dar anksčiau nei JAV, 1914 metais, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Rusijoje buvo įvestas sausasis įstatymas. Rusijoje stiprūs alkoholiniai gėrimai buvo pardavinėjami tik restoranuose, o mažmeninė „vodkos“ prekyba buvo visiškai uždrausta. Tais metais atsirado daug įstatymo apėjimo būdų. Norint įeiti į įstaigą, kurioje pardavinėjo degtinę, reikėjo, kad kliento išvaizda atitiktų „reikalavimus“. Už nedidelį mokestį buvo galima gauti baltą apykaklę „nuomai“, kuri leisdavo netrukdomai įeiti. Atsirado praktika pardavinėti gėrimus arbatinukuose kaip arbatą ar grafinuose kaip girą. Labai greitai prekeiviai pradėjo prekiauti spiritu vaistinėse. Valdžia nurodė pardavinėti spiritą tik pagal receptus. Ir tai buvo lengvai apeinama. Sausasis įstatymas ir degtinės monopolija Rusijoje išsilaikė iki 1925 metų. Ir vėliau Sovietų Sąjungoje buvo bandymų liaudį sutramdyti alkoholio kainomis, alkoholio pardavimo ribojimu, bausmėmis...
***
Yra ir daugiau įvairių draudimų pavyzdžių. Vieni degtinei, vynui ir alui tvoras tveria. Kiti per tas tvoras kariasi. Panašu, jog šie dalykai Lietuvoje tampa savotišku sportu. Jei tvorų tiek netvertų, gal mažiau lipančiųjų būtų? Niekas nesilaužia per neužrakintas duris. Jeigu tiek jėgų, kiek skiriame kovai su alkoholio vartojimu, skirtume blaivybės propagandai, gal visiems šviesiau akyse pasidarytų?