Naujausios
PRAVARTU ŽINOTI
Pavasarį medkirčiai vejami iš miško
Nuo kovo mėnesio pradžios įsigaliojo aplinkos ministro įstatymu patvirtintos naujos miško kirtimų taisyklės.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Duoklė miško gyventojams
Miškų kirtimų taisyklių naujoves „Šiaulių kraštui“ pakomentavo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės pareigūnas Remigijus Jočys.
Pasak R. Jočio, siekiant netrikdyti ramybės miške masinio paukščių perėjimo metu, nuo šiol ūkiniuose 4-osios grupės miškuose jaunuolynų ugdymo kirtimai draudžiami balandžio — gegužės mėnesiais, o retinimų ir einamieji kirtimai, taip pat jų medienos ištraukimas neleidžiami gegužės — birželio mėnesiais. Plynųjų ir sanitarinių kirtimų šiuose miškuose laikas neribojamas.
2-osios bei 3-iosios kategorijų miškuose (saugomose teritorijose) kovo — liepos mėnesiais draudžiami visų rūšių pagrindiniai, o kovo — birželio mėnesiais — ugdomieji kirtimai.
Miško kirtimų taisyklių 10-ajame straipsnyje nurodyta, jog plyno kirtimo biržėje, kurios plotas — iki vieno hektaro, privalu palikti nenukirstus ne mažiau kaip 3 medžius ir du stuobrius (jeigu jų yra), o didesnėse biržėse — ne mažiau kaip 7 medžius ir 3 stuobrius kiekviename hektare.
Plynai nukirsto medyno kirtavietėse uždrausta deginti kirtimo atliekas.
„Dar viena naujovė yra susijusi su sparčiai plintančiu kirtimo atliekų panaudojimu biokurui. Smulkiosios miškų faunos išsaugojimo tikslais nustatyta, jog plynųjų kirtimų biržėse būtina palikti ne mažiau kaip 5 kubinius metrus kirtimo atliekų viename biržės ploto hektare. Arba palikti papildomai nenukirstų biologinės įvairovės medžių kiekį, atitinkantį 5 kubinius metrus“, — sakė Remigijus Jočys.
2009-aisiais Šiaulių regiono nuosavuose miškuose plynuosius kirtimus vykdė 1284 miško savininkai, iškirtę iš viso 226 tūkstančius kubinių metrų medienos. Per pusė tūkstančio miško savininkų atliko jaunuolynų ugdymo kirtimus.
Artėja želdymo metas
Naujosiose miško kirtimų taisyklėse nurodoma, jog „miško savininkai privalo vykdyti būtinus jaunuolynų ugdymo kirtimus, kai stelbiami tikslinių rūšių medžiai“. Pasak R. Jočio, miškų kontrolės pareigūnams pavesta tikrinti prieš 8— erius metus ir anksčiau buvusias kirtavietes, kuriose po miško atželdymo arba savaime suvešėjo kietųjų — minkštųjų medžių rūšių jaunuolynai.
„Pavasarį tikrinsime 2006--ųjų ir ankstesnių metų kirtaviečių atželdymo būklę. Miško savininkams vertėtų pasirūpinti laiku atsodinti iškirstus miško plotus, papildyti neprigijusius želdinius, nes bauda už iškirsto miško neatsodinimą per trejus metus dabar padidinta iki 1000 litų už hektarą“, — sakė miškų kontrolės pareigūnas Remigijus Jočys.
Dar viena naujovė — nuo šiol miško kirtaviečių atkūrimo ar miško sodinimo nenašiose dirbamose žemėse projektai turi būti derinami ne su privačių miškų inspektoriais rajonų aplinkos apsaugos agentūrose, o su urėdų pavaduotojais miškininkystei ar urėdijų įgaliotaisiais specialistais.
FAUNA: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės pareigūno Remigijaus Jočio nuomone, miško kirtimų laiko reglamentavimas padės sudaryti palankesnes sąlygas veistis miško faunai.
VIRTĖLIAI: Specialistai pataria kuo greičiau iškirsti žalias miško vėjavartas bei vėjalaužas, kad jos netaptų miško kenkėjų veisimosi židiniais.
Autoriaus nuotr.