Naujausios
APSKRITASIS STALAS
Optimistams jokios reformos nebaisios
„Jei mokaisi, esi motyvuotas, turi gyvenimo tikslą, jokios švietimo reformos nebaisios. Jokia krizė iš Lietuvos neišvarys“, — tokiomis mintimis dalijosi Šiaulių gimnazistai. Išsilavinę, optimistiški, nusiteikę dirbti sau ir Lietuvai — tokie gimnazistai susirinko į “Šiaulių krašto“ redakciją prie apskritojo stalo.
Pokalbyje dalyvavo J. Janonio gimnazijos 4b klasės gimnazistė Austėja TAMULAITYTĖ, Šiaulių universiteto gimnazijos 3a klasės gimnazistė Viktorija RIMAITĖ ir 4a klasės gimnazistė Silvija DAMBRAUSKAITĖ, S. Šalkauskio gimnazijos 4a klasės gimnazistė Lauryna MOTIEJŪNAITĖ, Didždvario Tarptautinio bakalauriato klasės gimnazistas Simas SIMANAUSKAS ir S. Daukanto gimnazijos 4e klasės gimnazistas Juozas SOKAS.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Mokykla — pagalbininkas
Kokia šiandienos mokykla, mokytojai mokinių akimis?
S. SIMANAUSKAS. Mokykla yra tik pagalbininkas, svarbiausia, ar pats mokinys yra motyvuotas, nori mokytis. Tarptautinio bakalauriato klasėje, kurioje mokausi, mokytojas yra tik pagalbininkas. O nuo mokinio priklauso, kokius jis pats turi tikslus — mokytis, lipti karjeros laiptais. Į mokytoja kreipiesi tik tada, jei iškyla sunkumų. Mokytojas visada padės, paaiškins, bet mokytis reikia pačiam.
A. TAMULAITYTĖ. Mokykla skiria labai daug dėmesio tiems, kurie nori mokytis, nori siekti. Ypač abiturientams mokytojai tikrai negaili savo laiko. Mokytojo misija yra parodyti kryptį, kuria mokiniai turi eiti. Mums net bibliotekininkės sako, kad abiturientai yra „šventos karvės“: ką tik norėsime, viską duos, padės. Toks įspūdis, kad net mokyklos sienos nori, kad mes tik geriau išlaikytume baigiamuosius egzaminus.
S. DAMBRAUSKAITĖ. Mokykla mokiniams suteikia daug savarankiškumo. Jeigu nebūsi savarankiškas, bus sunku, nežinosi, kuo mokytojas gali tau padėti.
L. MOTIEKAITYTĖ. Netiesa, kad pensininkai mokytojai prasčiau paruošia vaikus, nei jauni. Aš iš daugelio vyresnių mokytojų gaunu žymiai daugiau žinių ir esu labai patenkinta jų darbu, kompetencija.
Reformos vaikai
Esate iš tos kartos mokinių, kurie išbandė savo kailiu švietimo reformą. Ar pataikėte pasirinkti mokymosi profilį?
A. TAMULAITYTĖ. Aš pataikiau, gal tik dėl kelių pasirinktų dalykų suklydau. Tačiau žinau nemažai klasiokų, kurie gailisi savo pasirinkimo, o sugrįžti jau nebėra kaip. Jeigu mums dabar reikėtų laikyti visų, o ne pasirinktų dalykų egzaminus, būtų labai sunku.
J. SOKAS. Profiliavimas nėra blogai, juk jau žemesnėse klasėse aišku, kam vaikas yra gabesnis: tiksliesiems mokslams ar humanitariniams. Pagal tai ir renkiesi dalykus ir tolesnes studijas. Vienuoliktoje klasėje norėjau iš vieno dalyko pasirinkti A lygį, bet man nepaskyrė, A lygiu pradėjau mokytis tik prieš porą mėnesių. Sunku, kai reikia vytis, tada jau reikia samdyti korepetitorius.
S. SIMANAUSKAS. Labai daug reiškia atsakomybė: jeigu pasirinkai, turi jaustis atsakingas už savo veiksmą. O jeigu reikia pakeisti pasirinktus dalykus, tiesiog turi stengtis dvigubai daugiau. Juk dėl savęs renkiesi, ne dėl kitų. Gerai, kad gali rinktis ir gilintis ne į viską, o į tau svarbius dalykus.
A. TAMULAITYTĖ. Mokykla, ypač vyresnėse klasėse, labai atsižvelgia į mokinių norus. Svarbiausia, kad pats mokinys būtų motyvuotas ir žinotų, ko nori, o mokytojai visada padeda. Nors žinau labai motyvuotų draugų, kuriems sekasi viskas ir todėl jiems labai sunku išsirinkti.
L. MOTIEJŪNAITĖ. Jeigu žmogus yra motyvuotas, jis pasirinks ir išmoks tai, ko jam reikia, o jei nemotyvuotas, tai nereikia eiti į gimnaziją. Jiems yra profesinės mokyklos.
Artėja pats svarbiausias metas — brandos egzaminai, studijos. Kas labiausiai neramina?
S. SIMANAUSKAS. Kaip ruošeisi, toks ir bus finišas. Svarbiausia — susikaupti, gerai pasirodyti ir žengti žingsnį link universiteto.
A. TAMULAITYTĖ. Manęs kol kas nekamuoja joks nerimas. Man ramu. Yra draugų, kuriems silpniau sekasi, yra pervargusių nuo mokymosi. Viena draugė, išgirdusi vien pamokos pavadinimą, apsiverkė. Taip atsitiko dėl nuovargio, kai paskutinėje klasėje stengiesi iš savęs kuo daugiau išspausti, kuo daugiau padaryti. Nebeskaičiuojame laiko nei pamokoms, nei miegui.
Nemažai viešai diskutuojama apie vadovėlius, kai kurie jų neatlaiko kritikos, tačiau mokiniai iš jų vis tiek turi mokytis.
VISI. Prasčiausias yra matematikos vadovėlis. Tas pats autorius vadovėlius rašo nuo šeštokų iki dvyliktokų. Tas vadovėlis jau ir morališkai pasenęs. Patys mokytojai sako, kad tas vadovėlis netikęs.
L. MOTIEJŪNAITĖ. Turiu gal dešimt tos pačios klasės istorijos vadovėlių. Visus perskaitau, nes man neužtenka vieno, neužtenka informacijos pasirengti kontroliniams, egzaminams. Nėra tokio vadovėlio, kuriame būtų viskas, ko gali prireikti.
V. RIMAITĖ. Daug priklauso nuo mokytojo rekomendacijų: mes skaitome žymiai daugiau literatūros vienam dalykui, nei yra pateikta vadovėlyje. Vyresnėse klasėse jokio vieno dalyko vadovėlio jau nebeužtenka.
S. SIMANAUSKAS. Problema yra nacionalinė: mokytojai per mažai naudojasi internetu ir mokiniams mažai rekomenduoja internetinių nuorodų iš savo dėstomų dalykų. Internete žymiai daugiau novatoriškų sprendimų, žinių, idėjų, nei vadovėliuose.
J. SOKAS. Mūsų gimnazijoje yra mokytojų, kurie iš viso nemoka naudotis kompiuteriu, nemoka jo net įsijungti. Prašo kitų mokytojų, kad įjungtų, užpildytų dienyną.
Po kai kurių tragiškų įvykių, daug kalbama apie santykius mokykloje tarp mokinių. Ar tikrai patyčios — masinis reiškinys? Kuo grįsti mokinių santykiai?
Be patyčių
V. RIMAITĖ. Vyresnėse klasėse mokiniai labiau draugiški, žemesnėse yra daugiau patyčių, kartais įtampos.
A. TAMULAITYTĖ. Daugiausia problemų kyla su atėjusiais į gimnaziją pirmokais. Jų santykiai iš tiesų ganėtinai sudėtingi. Jie nori įsitvirtinti, pasireikšti, kad būtų pripažinti. Ne veltui mokyklose skelbiamos „Savaitės be patyčių“.
Vaikams reikia mokytis bendravimo, nebijoti tų, kurie yra šalia tavęs. Agresiją sukelia baimė. Daugelis devintokų, atėjusių į pirmąją gimnazijos klasę, bijo vienas prie kito net prisiliesti. Mokykloje vyksta paskaitos tarpusavio bendravimo temomis. Paprastai išaugama iš baimės, patyčių, smurto, jeigu mokykloje yra dirbama tais klausimais.
S. SIMANAUSKAS. Geriausiai mokinius vienija bendras darbas, bendri renginiai, mokyklos įvykiai.
Išlikti dėl Lietuvos
Ar siejate savo ateitį su Lietuva?
S. DAMBRAUSKAITĖ. Iš pradžių noriu pabandyti studijuoti Lietuvoje, noriu išmėginti, ką studentui gali suteikti Lietuva. Negi čia, Lietuvoje, taip blogai? Reikia pačiai pabandyti. O jeigu bus blogai, važiuosiu. Norėčiau studijuoti architektūrą Vilniuje. Išvažiuoti norėčiau ne dėl pinigų. Jų galima užsidirbti ir Lietuvoje.
L. MOTIEJŪNAITĖ. Lietuvoje norėčiau likti iš patriotizmo. Lietuvoje mokytis nepigu, bet ir Vokietijoje (mokausi vokiečių kalbos) — ne pigiau. Jeigu tektų Lietuvoje mokėti už mokslą, imčiau paskolą, bet likčiau.
A. TAMULAITYTĖ. Noriu ir mokytis, ir gyventi Lietuvoje. Įsitvirtinus svečioje šalyje labai menka galimybė grįžti atgal į Lietuvą. Studijuojant yra labai daug galimybių studijuoti metus ar dvejus užsienyje pagal mainų programas. Noriu ne emigruoti, o keliauti ir viską parsivežti į Lietuvą.
V. RIMAITĖ. Kadangi noriu studijuoti žurnalistiką, Lietuvoje turėčiau didesnes perspektyvas, todėl čia ir liksiu.
J. SOKAS. Norėčiau pamatyti pasaulio, bet dar neapsisprendžiau, ar važiuosiu studijuoti į užsienį. Man svarbiau ne pinigai, o įspūdžiai iš užsienio šalių, kitokia patirtis.
S. SIMANAUSKAS. Aš ruošiuosi studijuoti tarptautinius santykius Anglijoje. Po studijų planuoju grįžti į Lietuvą ir daryti čia tai, kas man patinka. Noriu prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo, noriu padėti Lietuvai, dirbti savo šaliai. Manau, kad Lietuvoje reikia gerų specialistų, reikia kelti bendrąjį vidaus produktą. Nors, reikia pripažinti, kad šiandien situacija Lietuvoje labai sunki.
Nors studijuoti Lietuva pakankamai finansiškai nepalanki šalis. Anglijoje mokslas kainuoja 3,5 tūkstančio svarų per metus, maždaug tiek pat ir Lietuvoje. Bet Anglijoje studentams yra suteikiamos tokios paskolos palūkanos, kiek kilo infliacija šalyje. O Lietuvoje paskolas duoda komerciniai bankai ir ima pakankamai dideles palūkanas, nes nori užsidirbti ir iš studentų.
GIMNAZISTAI: Gimnazistai (iš kairės) Juozas Sokas, Simas Simanauskas, Lauryna Motiejūnaitė, Viktorija Rimaitė, Silvija Dambrauskaitė ir Austėja Tamulaitytė savo ateitį sieja su Lietuva: jei ne mokysis, tai bent grįš po mokslų padėti savo šaliai.
LIETUVA: Silvija Dambrauskaitė: „Negi čia, Lietuvoje, taip blogai? Reikia pačiai pabandyti“.
GYVENIMAS: Simas Simanauskas: „Tai, kad mokykloje vyksta visoks gyvenimas, mokinius tik užgrūdina, parodo, kad gyvenimas nėra lengvas“.
PINIGAI: Juozas Sokas: „Man svarbiau ne pinigai, o įspūdžiai iš užsienio šalių, kitokia patirtis“.
MOTYVAI: Lauryna Motiejūnaitė: „Jeigu žmogus yra motyvuotas, jis pasirinks ir išmoks tai, ko jam reikia“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.