Iš našlaičių atimtas palikimas

Iš našlaičių atimtas palikimas

Iš našlaičių atimtas palikimas

Į redakciją kreipėsi Kelmės rajono gyventoja Vilma. Moteris įtaria sukčiavus mirusio savo sugyventinio seserį. Šiauliuose gyvenanti Birutė, neatsižvelgdama į tai, kad miręs jos brolis turi du vaikus, gavo paveldėjimo teisės liudijimą į jo mišką bei žemės sklypą ir per vienuolika dienų turtą pardavė.

Regina MUSNECKIENĖ

Atliko DNR tyrimus

Vilma pasakojo nuo 1996 metų gyvenusi kartu su Birutės broliu Edmundu faktinėje santuokoje. Tik oficialiai savo santykių įregistravę nebuvo. Daugiau kaip vienuolika metų vedę bendrą ūkį. 1998 metais jiems gimė dukra, 2003–iaisiais — sūnus. Apie tai žinojo ir jos, ir vyro giminaičiai, kaimynai, liudija nuotraukos bei vaikų krikšto dokumentai.

2007 metais gegužės 27 dieną Edmundas mirė. Tuo metu jis jau gyveno savo sodyboje. Tačiau Vilmos teigimu, jie vistiek bendravę. Tėvas lankydavęs vaikus. Moteris žinojo, jog vaikų tėvas turi 9,5 hektaro miško ir 3,63 hektaro žemės. Pati padėjusi atsodinti kai kurias miško vietas.

Kai Edmundas mirė, vaikai įgavo teisę į palikimą. Tačiau pirmiausia Vilma turėjo įrodyti, kad Edmundas tikrai yra vaikų tėvas. Atlikti DNR tyrimai patvirtino tėvystę.

Našlaičius aplenkė antros eilės įpėdiniai

Kol vyko tėvystės nustatymo procedūros, pirmos eilės įpėdiniai praleido trijų mėnesių terminą priimti tėvo palikimą. Kelmės rajono apylinkės teismas šį terminą atstatė. Tačiau tuo metu našlaičiams priklausantis turtas jau buvo paimtas ir parduotas.

Vilma, praėjus trims mėnesiams po faktinio savo vyro mirties, teisme užvedė civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo jos ir velionio vaikams. „Suinteresuotu asmeniu šioje byloje nurodžiau Edmundo seserį, gyvenančią Šiauliuose, — skunde prokuratūrai rašo Vilma. — Bylos proceso metu ji reiškė atsiliepimą, žinojo, jog pirmos eilės įpėdiniai yra jos brolio biologiniai vaikai. Tačiau ir žinodama, kad užvesta byla, ji neinformavo notaro ir 2007 metų gruodžio 28 dieną pasiėmė paveldėjimo teisės liudijimą. Po vienuolikos dienų vaikams priklausantis turtas buvo skubiai parduotas.“

Žurnalistės paklausta, kodėl taip padarė, Birutė aiškino, jog ji laidojo brolį. Laidotuvėms skolinusi pinigus. Pardavusi mišką ir žemę, atidavusi skolas.

Miškas ir žemė parduoti už keturis tūkstančius litų

Registrų centre našlaičių tėvo turtas — 9,5 hektaro miško ir 3,63 hektaro dirbamos žemės — buvo įvertintas 70 tūkstančių litų. Tačiau vaikų teta teigia jį pardavusi už 4 tūkstančius litų. Žurnalistės paklausta, kodėl taip pigiai, moteris tvirtino, jog miškas buvęs iškirstas dar broliui gyvam esant.

Tačiau dėl našlaičiais likusių savo vaikų palikimo kovojanti Vilma sako, jog tai netiesa. Buvę dar daug neiškirsto miško ir atsodintų jaunuolynų. „Kur tai matyta, kad beveik dešimt hektarų miško ir pusketvirto hektaro dirbamos žemės parduota už keturis tūkstančius?“ — piktinasi moteris. Ji norėtų, kad būtų atliktas šio turto vertinimas. Tačiau negali reikalauti įvertinti svetimo turto. Mat miškas ir žemė jau priklauso tiems žmonėms, kuriems yra parduotas.

Tačiau teta Birutė ir čia sėkmingai aplenkė velionio savo brolio vaikų motiną. Ji pasamdė „Oberhaus“ bendrovės turto vertintoją, kuris įvertino parduotąjį turtą taip, kaip reikėjo — šešiais tūkstančiais litų arba vienuolika kartų pigiau negu Registrų centras.

Įvyko teismo posėdis. Posėdyje Vilma pareiškė nesutinkanti su tokiu turto įvertinimu. Našlaičių interesus ginanti Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Genė Jurgilienė taip pat stebėjosi, jog tiek turto įvertinta tokia simboline suma. Siūlyta skirti įvertinimo ekspertizę. Tačiau tam prieštaravo Birutės advokatas. Pati moteris teismuose nesirodo ir su teisėsaugos institucijomis bendrauja tik per advokatą.

Neseniai įvyko dar vienas teismo posėdis. Jame nuspręsta, jog dėl palikimo kovojanti ir su priešingos pusės turto vertinimu nesutinkanti moteris taip pat turi siekti, kad parduotas vaikų turtas būtų įvertintas objektyviai. Vilmai duotos dvi savaitės laiko kreiptis į Turto vertinimo agentūrą ir paprašyti, kad būtų įvertintas miškas ir žemė. Naujieji šio turto savininkai įpareigoti leisti apžiūrėti turtą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas

Pastaruoju metu Vilma pasimetusi. Samdyti turto vertintojus reikia pinigų. Jai atstovaujanti advokatė sako, jog moteris turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Taigi, ir už turto įvertinimą jai kompensuos valstybė.

Tačiau moteriai pikčiausia, kad jos vaikai negali atgauti miško ir žemės. Ateityje šis turtas, atgautas natūra, galėtų nešti didesnę naudą. Juk jos vaikams reikės mokytis, kurti savo gyvenimą ir įsikurti.

Įtardama, jog vaikų teta Birutė, skubėdama parduoti turtą, galėjo sukčiauti, Vilma nunešė prokuratūrai prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jos nuomone, Birutė pasielgė nusikalstamai, būdama ketvirtos kartos įpėdine pasisavinusi ir pardavusi pirmos kartos įpėdiniams priklausantį turtą. Padaryta žala įvertinta 70 tūkstančių litų.

Prokuratūros nurodymu, Kelmės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas.

TURTAS: Paveldėję savo tėvo žemę ir mišką suaugę našlaičiai galėtų iš šio turto išgyventi ir jaustis saugūs.

Autorės nuotr.