Naujausios
Į albumą sudėti 343 Šiaulių katedros metai
Šiaulių „Aušros“ muziejus prieš kelias dienas išleido albumą apie Šiaulių katedrą. Tai pirmasis toks išsamus leidinys, apimantis laikotarpį nuo 1617 iki 1960 metų apie Šiaulių miesto dominantę. Solidų leidinį su nuotraukomis, piešiniais, straipsniais, senųjų dokumentų faksimilėmis išleido “Aušros“ muziejaus leidykla.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Duoklė Šiaulių dominantei
Kai 2007 metais muziejus surengė parodą apie Šiaulių katedrą ir sulaukė per nepilnus tris mėnesius 6000 žiūrovų, nutarta, kad apie ją vertėtų išleisti ir solidų leidinį.
„Žiūrovų gausa tik patvirtino tiesą, kad žmonėms įdomi ir aktuali Šiaulių miesto istorija“, — sakė viena leidinio sudarytojų Vilija Ulinskytė — Balzienė.
„Bet kuriuo atveju katedra yra miesto dominantė. Nuo jos prasideda miesto ikonografinė istorija, miestas formuojasi apie centrinę bažnyčią“, — sakė “Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Naujajame leidinyje sudėta didžioji dalis visos egzistuojančios ikonografijos — piešinių, planų, fotografijų, atvirukų, susijusių su Šiaulių katedra.
„Naujasis leidinys, tikimės, reprezentuos ir miestą, nes čia yra sudėta didelė dalis miesto istorijos“, — mano R. Balza.
Verčiant leidinį chronologiškai galima skaityti visus bažnyčios statybos, atstatymo etapus.
Istorija — nuo 1617 metų
Seniausias leidinyje įdėtas dokumentas — 1617 metų bažnyčios ir Šiaulių ekonomijos žemės mainų aktas. Pirmoji Šiaulių fotografija, publikuojama leidinyje, su katedros vaizdu fotografuota apie 1910 metus. Seniausias leidinyje publikuojamas atvirukas mena 1902 metus. Vėliausios fotografijos, publikuojamos albume, siekia katedros atstatymą po karo gaisro — 1956 metus.
„Ypač svarbi leidinio dalis — ikonografija. Norėjosi, kad per katedros vaizdus žiūrovas galėtų pamatyti visą katedros istoriją“, — sakė V. Ulinskytė — Balzienė.
Leidinyje publikuojamas unikalus 1634 metų spaudinys — Šiaulių bažnyčios klebono ir statytojo Petro Tarvainio sukurta eiliuota panegirika „Linksmas pasveikinimas“.
„P. Tarvainio kūrinys yra svarbus tuo, kad iki šiol buvo žinomas labiau, kaip lietuvių raštijos paminklas. Paskutiniosios keturiolika eilučių — pasveikinimas — parašytos lietuvių kalba. Šis pasveikinimas yra laikomas vienu iš pirmųjų palyginti sklandaus silabinio eiliavimo pavyzdžių lietuvių literatūroje. Tai trečias pagal senumą spausdintas lietuviškas žodis“, — pasakojo V. Ulinskytė— Balzienė.
P. Tarvainio knygelės yra išlikęs vienintelis egzempliorius, saugomas Krokuvoje, Mokslų akademijos bibliotekoje. „Aušros“ muziejui būtent iš Krokuvos ir pavyko gauti kūrinio faksimilę. Tekstą išvertė istorikė Rita Regina Trimonienė.
Leidinyje publikuojamas pirmasis Šiaulių bažnyčios planas, datuojamas 1699 metais, Šiaulių muziejininkų gautas iš Berlyno.
80 procentų visos medžiagos
Iš viso leidiniui medžiaga gauta iš 17 institucijų, tarp jų ir Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos mokslo centrų ir muziejų.
„Leidinio tikslas buvo surinkti maksimaliai viską, kas egzistuoja iki šiol apie Šiaulių katedrą. Pavyko sudėti į leidinį apie 80 procentų visos informacijos, ikonografijos, kuri šiuo metu egzistuoja“, — sakė V. Ulinskytė — Balzienė. Be jos knygos sudarytoju yra ir Tomas Butautis. Dailininkas Vilmantas Dambrauskas.
Leidinys išleistas lietuvių ir anglų kalbomis. Tekstų autoriai menotyrininkas Vytautas Levandauskas ir istorikė Rita Regina Trimonienė.
Iki Velykų muziejus tikisi pristatyti naująjį leidinį visuomenei.
ATVIRUKAS: Atvirukas, išleistas 1915 metais. Šiauliai. Romos katalikų bažnyčia. Leidėjas Edvardas Pavlovskis.
ALBUMAS: Albumas „Šiaulių katedra“ išleistas 2000 egzempliorių tiražu.
GRIUVĖSIAI: Sudegusi Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia. Fotografas Stasys Ivanauskas, 1944 metai.
VIDUS: Sudegusios bažnyčios vidus: įgriuvę kryžminės navos skliautai, dešinėje — išlikęs pietinės zakristijos portalas. Fotografas kunigas Liudvikas Mažonavičius (?), 1944 metai.