Naujausios
Tango pamoka
Mielosios, kaip ir kiekvieną mielą kartą, noriu su jumis pasidalinti šios savaitės įžvalgomis. Keista, kai tave pagauna eksperimentuotojos azartas, tai visas gyvenimas pasidaro ištisa įžvalga. Žodžiu, gyvenimas yra nuostabus, koks baisus jis bebūtų.
Pirma, šią savaitę aš asmeniškai padariau stulbinamą atradimą. Kol kas tai nepatikrinta su žmonėmis, tačiau aš manau, kad kai kuriais atvejais tai gali padėti išsaugoti šeimą, sutvirtinti yrančius santykius ar net pakreipti gyvenimą visai nauja vaga.
Žodžiu, po ilgų mano vienpusių svajonių ir beprasmiško įkalbinėjimo metų maniškis pagaliau sutiko nueiti į šokių pamokas.
Oficialioji versija: kad aš atseit būčiau laiminga.
Tikroji: pasakiau, kad žinau tokį būrelį, kur moko argentinietiško tango, ir kur moterims net duoda partnerius, ir kad aš, aišku, ten eičiau, bet bijausi nuodėmės, mat kalbama, kad argentinietiškas tango yra tarsi vertikalus seksas, ir kad tarp tango partnerių kaipmat įsižiebia laukinė aistra, kurios jau nesuvaldysi.
Tai tada maniškis, matyt, ir nutarė „padaryti mane laimingą“ pats.
Aš susiradau batelius slystančiais padais, apsivilkau liekninantį juodą triko ir sijonėlį iki kelių, įmečiau į krepšį odinius tufliukus saviškiui, ir nuvykome į pirmąją repeticiją, pakeliui dar spėję susipykti.
Nepatikėsite, likimas mums lėmė pakliūti kaip tik į tango pamoką (nors ne argentinietiško, standartinio, tačiau vis tiek tango).
Tiesą sakant, maniau, kad bus lengviau. Sunkiausia buvo ne dėlioti žingsnelius, bet žiūrėti į saviškį dvidešimt metų nugyventą vyrą, kaip į aistringą Argentinos jūreivį, išlaikant akių kontaktą ir be jokių cha cha...
Žodžiu, sukome mes tango ratus, sukome, kol suplukome, suprakaitavome, bet tęsėme toliau. Įsivaizduokit: ilgas, ilgas, trumpas trumpas ilgas....koją šmaukšt, galvą švyst ir trumpas trumpas....Ir visą laiką akių kontaktas, ir jokios šypsenėlės.
Aš jums, mielosios, kaip per išpažintį pasakysiu, kad tarp mūsų pradėjo rastis tam tikras chemija su meksikoniškos aistros pėdsakais.
Ir žinote, kur čia šuo pakastas? Manau, mes buvome ištraukti iš įprasto buitinio konteksto (moteris virtuvėje, šeimyninėje kelis dešimtmečius nusibodusioje lovoje, vyras ant sofutės prie teliko su pulteliu rankoje ir panašiai), tokio kasdieniško, Dieve mano, kad jokių fantazijų nebekyla.
O čia staiga tango mus išplėšė iš buities, ir bloškė į uždraustą prostitučių ir jūreivių nežabotos aistros sūkurį.
Nepatikėsite, po pamokėlės maniškis dar nė karto nepavadino manęs „mamule“ ir kiek vėliau išsitarė, kad “prakaituota mano ekspresija“, ypač tas “šmaukš ir švyst“, padarė jam įspūdį. Nuo to laiko jis į mane ėmė kreiptis Rosa Marija. O aš į jį savo ruožtu Chosė.
Mano draugė psichologė, kai jai papasakojau apie savo įžvalgą, pareiškė, kad tai yra žinomas psichologinis triukas. Atseit forma keičia turinį, ir atvirkščiai.
Anot jos, ta pati moteris su špilkomis ir ilga suknia ar ta pati su sportbačiais iš tiesų yra net chemiškai visiškai skirtingos moterys. Pagal analogiją, ir Chosė— Petras, nors iš pažiūros tame pačiame kūne, gali būti visiškai skirtingos asmenybės.
Mano kita draugė jogė irgi pritarė, kad atseit Chosė ir Petras priklauso visai kitiems agregorams (tai tokie energiniai kūriniai), tad dabar viskas gali pradėti vykti pagal visai kitą, nei numatyta, scenarijų.
Aš nežinau, mielosios, kas pagal tą scenarijų turi įvykti, bet kol kas man tas naujas serialas labai patinka.
Tačiau mano kita draugė tradicinė medikė perspėjo, kad tai, ką aš čia jai pasakoju, panašu į lengvą paveldimą šizofrenijos formą, ir kad turėčiau eiti pasikonsultuoti.
Bet aš pamaniau, kad taip ji kalba iš pavydo, nes ir pati mielai norėtų atsidurti mano kailyje. Vakare Chosė pasitikau, įsisegusi į plaukus raudoną rožę ir kruvinai nusidažiusi lūpas. Rosa Marija tai Rosa Marija, ir basta, prego, purfavor...
Ieva Rosa Marija
