Naujausios
Krizė skatina atgaivinti malūną
Kelmiškis Petras Kavaliauskas prieš Velykas ketina atgaivinti malūną. Juo malti ir valcuoti miltus nustojo prieš dvejus metus. Tada žmonės duoną, pyragus ir miltus pirko iš prekybos centrų. Dabar seni ir nauji klientai pradėjo klausinėti, ar negalėtų sumalti grūdų?
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kilogramas miltų nekainuoja nė lito
Petras Kavaliauskas nedidelį malūną ir valcavimo aparatą pirko maždaug prieš dešimtmetį. Tada į miesto centre įsikūrusį malūną plūsdavo ir miestiečiai, turguje nusipirkę maišą grūdų, ir ūkininkai. Apie dešimt tūkstančių kainavęs mini malūnas atsipirko per porą metų. Norinčių susimalti būdavo užregistruojama dviem savaitėms į priekį. Bet poreikis atslūgo ir dėl kelių klientų verslininkui neapsimokėjo nei jungti malūno, nei gaišti laiko.
Dar kurį laiką pats pirko grūdus, malė, valcavo ir pardavinėdavo pigesnius negu parduotuvėje miltus. Bet paskui šią veiklą nutraukė ir rimčiau kibo į dailylenčių gamybą.
Įsisiūbavus krizei, kelmiškiai vėl pradėjo klausinėti, ar verslininkas nemala — pigiau atsieina pirkti grūdus, vežti į malūną ir sumalti bei suvalcuoti miltų.
Grūdų centneris turguje kainuoja 20 litų. Sumalimas ir išvalcavimas — dešimt litų. Iš to centnerio išeina 30 kilogramų miltų pyragams, apie dešimt kilogramų miltų duonai ir tiek pat sėlenų. Jeigu nori, gali pasidaryti ir manų. Taigi, kilogramas miltų nekainuoja nė lito.
Miltus gamintis ypač apsimoka tiems, kurie patys užsiaugina grūdų. Be to, ir miestiečiai vėl pradėjo auginti gyvulių. Jiems reikia sumalti pašarus. Darbo netekusios moterys pačios imasi kepti duoną, bandeles, sausainius. Taip irgi sutaupo šeimos biudžeto pinigų.
P. Kavaliauskas prieš Velykas ketina vėl atidaryti savo malūną. Mano, kad jo paslaugos turės paklausą.
Malūnas gelbės dailylenčių verslą
Atgaivinti malūną suinteresuotas verslininkas nusprendė dar ir dėl to, kad iki krizės klestėjęs dailylenčių verslas dabar traukiasi. Gamybos apimtys sumažėjo perpus. Anksčiau žmonės statėsi pirteles, vasarnamius. Čia juodalksnio, liepos ir uosio dailylentės labai tiko. Dabar daugeliui teko apriboti poreikius. Be to, natūralią medieną kai kur išstumia gipso kartono plokštės ir kiti pakaitalai.
Iš pjuvenų ir skiedrų P. Kavaliauskas dar gamina medžio briketus. Toną tokio kuro parduoda už tris šimtus litų. Kadangi tai nebrangu, pirkėjų netrūksta. Tik gaminant mažiau dailylenčių, mažiau gaunama ir medienos atliekų. O į briketų gamybos liniją irgi nemažai investuota.
Žmonės sultis vežasi pienvežiais
Rudenį kelmiškis verslininkas turi dar vieną verslą. Spaudžia obuolių sultis. Tai vienas iš pirmųjų jo verslų. Ilgą laiką Petras dirbo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. Remontuodavo televizorius. Pradėjus privatizuoti kombinatą, pirmiausia buvo parduotas sulčių spaudimo padalinys. Tada Petrui šovė į galvą mintis imtis šio verslo. Nusipirko privatizuojamos pirties pagalbinį pastatą, įrangą ir įkūrė jame sulčių spaudyklą.
Šis verslas taip pat banguoja. Priklauso nuo obuolių derliaus ir žmonių pajamų. Tačiau pastaruosius dvejus metus labai gerai sekėsi. Žmonės įsisąmonino, kad koncentratai neatstos natūralių sulčių. Be to, savas gėrimas kainuoja žymiai pigiau.
Iš poros maišų obuolių išeina 38 litrų talpos bidonas sulčių. Už išspaudimą reikia mokėti 8 litus.
Verslininkas pasakoja, jog tas pats klientas per rudens mėnesius atvažiuoja po du — tris kartus. Spaudžia sultis iš skirtingų rūšių obuolių. Pasitaiko atvejų, kai obuolius atsiveža sunkvežimiu, o sultis pila į pienvežį.
Iki spalio vidurio, kol spaudžia sultis, verslininkas kasdien išveža po dvi tonas išspaudų. Vadinasi, apdoroja po keturias tonas obuolių. Per sezoną — apie 240 tonų.
SUMANUMAS: Keletą smulkiojo verslo rūšių plėtojantis kelmiškis Petras Kavaliauskas sako, jog sumaniai tvarkantis viena verslo rūšis gali išgelbėti kitą.
TAUPUMAS: Atveždami į Petro Kavaliausko malūną turguje nebrangiai pirktų arba pačių užaugintų grūdų, kelmiškiai turės gerokai pigesnių miltų.
Autorės nuotr.