Naujausios
Universitete sunaikintos freskos byla
Šiaulių universitete, rekonstruojant biblioteką, buvo sunaikinta viena vertingiausių ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos freskų „Orfėjas ir Prometėjas“. Unikali ji tuo, kad buvo bene vienintelė šalyje ant lubų tapyta šiuolaikinė freska.
Kūrinio autorius profesorius, Šiaulių miesto garbės pilietis Vitolis Trušys sako su liūdesiu „peržegnojęs“ dar vieną savo sunaikintą kūrinį. Universitetas su statybos bendrove, neišsaugojusia unikalios freskos, bylinėjasi teisme.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Užsisuko teismų karuselė
Šiaulių apygardos teismas nagrinėja dvigubą bylą tarp Šiaulių universiteto ir vieno iš bibliotekos rekonstrukcijos subrangovų UAB „Progresyvios renovacijos“. Teisminiai ginčai prasidėjo netrukus po bibliotekos atidarymo, kuris buvo baigtas 2008 metais.
Universiteto Infrastruktūros prorektoriaus Donato Jurgaičio teigimu, pirmiausia į teismą statybos bendrovė padavė universitetą. „Jie tvirtina, kad bibliotekoje yra padarę daugiau darbų, negu buvo numatyta pirkimo procedūrų metu“, — sakė prorektorius D. Jurgaitis.
Statybininkų ieškinį universitetas ginčija ir pateikė kontrieškinį dėl sunaikintos freskos, kurią tada dar Šiaulių pedagoginio instituto aktų salėje veltui sukūrė profesorius, žinomas Lietuvos monumentaliosios dailės metras Vitolis Trušys.
„Kai statybos bendrovė nuardė būsimos bibliotekos stogą, smarkiai lijo. Po to staigiai pasnigo ir užšalo. Netrukus — polaidis. Freska ant buvusios aktų salės lubų subėgo nepataisomai. Paėmė ir uždažė meno kūrinį, kai jau subėgo, ką ten daugiau bedarysi. Jį sugadino niekas kitas — tik statybininkai“, — sakė prorektorius D. Jurgaitis.
Teisme universitetas statybos bendrovei turi ir daugiau priekaištų dėl statybos, bet dėl freskos — stambiausias ieškinys.
Savo freską profesorius V. Trušys įvertino 50 tūkstančių litų.
„Nepatogu dėl universiteto“
D. Jurgaitis stebėjosi, kad statybininkai prisirašė ir kitų nebūtų darbų, susijusių ir su menu: „Aktų salės languose buvo vitražai. Statybininkai dokumentuose parašė, kad jie vitražus pagamino, nors jie juos tik perkėlė. Vitražai buvo pagaminti apie 1970— uosius metus“.
D. Jurgaičio teigimu, statybininkai sugadino ir keletą smulkesnių freskų bei vitražų. „Liekanas susirinkom“, — apgailestavo prorektorius.
Pastaruoju metu universitetas neteko net keleto išskirtinių meno kūrinių. Iš universiteto vidaus kiemelio į bulvarą prie Didždvario gimnazijos perkraustyta Aloyzo Toleikio skulptūra „Mergaitė su dūdelėmis“. Universitetui skulptūros nebereikėjo.
„O dabar sunaikinta unikali freska. Nepatogu dėl universiteto — vis tik kultūros ir mokslo židinys, o čia, sakys, naikinamas menas. Labai gaila. Bet dabar jau nieko nebepakeisi, atsitiko, tai atsitiko. Statybos jau baigtos, sumokėta europiniais pinigais“, — apgailestavo D. Jurgaitis.
„Peržegnojau“
Šiaulių miesto garbės pilietis profesorius Vitolis Trušys, šiuo metu gyvenantis Vilniuje, „Šiaulių kraštui“ sakė tik neseniai sulaukęs skambučio iš universiteto apie senokai sunaikintą jo freską. Monumentalistą universitetas kvietė prisidėti prie teismo proceso dėl sunaikintos freskos.
„Į teismą aš turbūt neisiu. Freska “Orfėjas ir Prometėjas“ — universiteto nuosavybė, o mano tik autorystė. Nežinia, kas iš to bylinėjimosi išeis. Ką gi, liūdna, bet aš jau peržegnojau vieną geriausių savo kūrinių, beveik prieš 40 metų dovanotą universitetui“, — liūdnai sakė V. Trušys.
V. Trušys padėjo įvertinti universitetui sunaikintą meno kūrinį.
„Atsakingas už mano kurtą freską buvęs rektorius Vincas Laurutis, kad nepasirūpino, nepažiūrėjo statybų metu ar nebus sunaikintas meno kūrinys. O gal rektorius V. Laurutis net leido su freska daryti, ką statybininkai nori?“ — sakė profesorius V. Trušys.
V. Trušys netrukus žada atvažiuoti į Šiaulius, pasižiūrėti naujosios universiteto bibliotekos ir buvusios aktų salės lubų.
„Neaišku, ar freska “Orfėjas ir Prometėjas“ tik uždažyta, ar ir užtinkuota. Jeigu uždažyta, dažus lengviau galima nuimti, nors tai ir labai daug kainuotų. O jeigu užtinkavo — viskas. Kas tuo beužsiims?“, — su apmaudu sakė V. Trušys.
Dailininkas turi išsaugojęs natūralaus dydžio „Orfėjo ir Prometėjo“ freskos piešinį su autentiškomis spalvomis. “Nebent galima būtų nutapyti freską ir naujo“, — sakė V. Trušys.
Naikinimas be gailesčio
Tai jau nebe pirmasis dingęs ar sunaikintas V. Trušio monumentalusis kūrinys. 1974 metais V. Trušio nutapytą didžiausią Lietuvoje 125 kvadratinių metrų freską Stumbrų medžioklė“ buvusio Šiaulių mėsos kombinato klube prieš kelerius metus „Šiaulių kraštas“ užfiksavo apdaužytą. Nežinia, ar freska išsaugota, nes tose patalpose darytas remontas, dabar šios patalpos išnuomotos. Už šią freską V. Trušiui buvo suteikta Respublikinė premija.
2001 metų kovą be autoriaus žinios nuo Šiaulių rajono Žarėnų kultūros namų fasado nuimta mozaika Ąžuolas„ . Vienintelė Šiaulių rajone buvusi mozaika, vaizduojanti Lietuvos laukų ir miškų galiūną ąžuolą, dingo be pėdsakų.
Seniai nebėra V. Trušio freskos Šiaulių geležinkelio stotyje, buvusioje „Gubernijos“ alinėje, nemažai smulkesnių freskų parduotuvėse.
Neseniai Joniškio rajone Satkūnuose V. Trušys aplankė begriūvančiuose kultūros namuose 1972 metais nutapytą freską Liaudies menas ir amatai“ . Žinomo Lietuvos vitražisto Stepono Kazimieraičio vitražai jau išdaužyti. „Pastatas Satkūnuose begriūvantis, nebeliks ir mano freskos“, — sakė V. Trušys.
Monumentalistas lankėsi Kultūros ministerijoje pas buvusį ministrą Joną Jučą, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūroje dėl masiškai naikinamų šiuolaikinio meno kūrinių.
„Nieko gero nesužinojau ir jokios paguodos ar sprendimų nesulaukiau, kodėl taip masiškai naikinami meno kūriniai, ne tik mano, bet ir daugelio autorių. Kultūros ministerija, paaiškėjo, kad neturi net šiuolaikinių meno kūrinių sąrašo. Šiuolaikinis menas, neturintis jokios sovietinės ideologijos, naikinamas be gailesčio. Senosios dailės naikinti dar neišdrįsta. Bijo dar“, — pasakojo profesorius V. Trušys.
Profesorius įvardija ir priežastį: daugelis pastatų, kuriuose buvo monumentaliosios dailės kūrinių, privatizuoti. Naujieji savininkai dėl nežinojimo, remontų, sunaikino daugelį kūrinių.
„Kai kokioje alinėje kūrinys sunyksta, galima nurašyti, kad žmonės nenusimano apie meną. Bet kai kultūros ir mokslo šventovėje — universitete — sunaikinamas išskirtinis kūrinys... Labai baisu. Liūdna. Bet nieko negali menininkai padaryti“, — apgailestauja V. Trušys.
Freska „Orfėjas ir Prometėjas“
1971 metais Vitolis Trušys nutapė freską „Orfėjas ir Prometėjas“ Šiaulių pedagoginio instituto (dabar — universiteto) aktų salės lubose. Freska sudaryta iš trijų kvadratų, kuriuos juosia ornamentinis rėmas. Freskos tema — žmonijos veržimasis į pažinimą ir jį lydinti meno, muzikos, poezijos svarba. Abu pradus jungia Saulė ir jos kelias — Zodiakas, apimąs svarbiausius žvaigždynus. (Vytenis Rimkus. “Dailininkas Vitolis Trušys“).
Freskos reprodukcijos buvo publikuotos keliuose meno žurnaluose bei Boleslovo Klovos sudarytame meno albume „Lietuvos monumentalioji ir dekoratyvinė tapyba“, kaip vienas iš brandžiausių kūrinių, išsiskiriantis tuo, kad nutapytas ant lubų. Šiuolaikinėje dailėje tai bene vienintelė visoje Lietuvoje freska ant lubų, o ne ant sienų.
KŪRINYS: 1971 metai. Tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto salėje ant lubų profesoriaus monumentalisto Vitolio Trušio buvo nutapyta viena unikaliausių Lietuvoje šiuolaikinio meno freskų.
KŪRĖJAI: 1971 metai. Monumentalistas Vitolis Trušys (dešinėje), padedamas dailininko Arūno Vasiliausko ant lubų sukūrė freską „Orfejas ir Prometėjas“.
Algirdo MUSNECKIO nuotr.
DAŽAI: Po Šiaulių universiteto bibliotekos rekonstrukcijos buvusioje aktų salėje ant lubų nebeliko freskos „Orfėjas ir Prometėjas“ — statybininkai meno kūrinį uždažė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NAIKINIMAS: Šiaulių miesto garbės pilietis, profesorius Vitolis Trušys apgailestauja, kad be jokio gailesčio naikinami šiuolaikinio meno monumentalieji kūriniai.
Jono TAMULIO nuotr.