Naujausios
„Saldainis“ narkomanams už 40 tūkstančių litų
Šiauliuose norima sugrąžinti jau senokai susikompromitavusį švirkštų keitimą gatvėje narkomanams. Tam šiemet prašoma 40 tūkstančių litų. Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Jolanta Stirbienė, „saldainiu“ narkomanams pavadinusi švirkštų keitimą, nėra kalbėjusi akis į akį nė su vienu narkomanu. Narkomanai pripažįsta: valdžia jų vardu plauna pinigus.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ims 40 tūkstančių litų
Šiaulių savivaldybės Sveikatos skyriaus programų grafike atskira eilute 2010 metams įrašyti 40 tūkstančių litų švirkštų keitimo programai gatvėse.
Anksčiau švirkštų keitimo programai valdininkai lįsdavo į Savivaldybės biudžetą. Dabar pinigus ims iš Ligonių kasų.
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė apie mechanizmą, panašų į pinigų plovimą.
Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisija, pasisėmusi patirties iš užsienio komandiruočių, nutarė paleisti važinėti po miestą mėlynąjį autobusiuką. Iš jo atokiose miesto vietose buvo dalijami narkomanams nauji švirkštai ir surenkami panaudoti.
Sumos šiai programai vis augo: nuo 10 iki 36 tūkstančių litų per metus. Yla iš maišo išlindo tada, kai paaiškėjo, kiek švirkštų tepakeista ir kur nukeliavo pinigai. Pavyzdžiui, 2004 metais švirkštų keitimo programai buvo skirta 10 800 litų.
Švirkštų nupirkta vos už 306,8 lito. Mėlynojo autobusiuko vairuotojo ir socialinės darbuotojos, dalijančios švirkštus, atlyginimams skirta po 4 tūkstančius litų. Transporto išlaidoms, degalams, autobusiuko remontui, gesintuvui ir kitkam — 2900 litų. 2004 metais švirkštų keitimo paslauga pasinaudojo tik 8 narkomanai. Tada buvo svarstoma, kad švirkštų keitimo akcija buvo reikalinga ne narkomanams, o pinigų plovimo schemai pridengti. Akivaizdu ir tai, kad vieno švirkšto kaina išaugo daugiau, nei iki 35 litų, kai iš tiesų švirkštas kainuoja keliolika centų.
2005 metais švirkštų programai jau buvo atriekta dar daugiau pinigų — net 36 tūkstančiai litų. Ir vėl ta pati istorija: vairuotojo ir socialinės darbuotojos atlyginimams — 16800 litų, 8 tūkstančiai — transporto išlaikymui. Po 700 litų darbuotojų kvalifikacijai, švirkštų nukenksminimui. O narkomanų švirkštams tik 8 tūkstančiai litų.
Susikompromitavus programai 2008 — 2009 metais pinigų jau nebeskirta.
„Saldainiai “ narkomanams
„Esu įsitikinusi, kad būtina atnaujinti švirkštų programą. Jau du kartus į Šiaulius važiavo šalies Narkotikų kontrolės departamentas ir skatino atnaujinti. Savivaldybėje nemažai užregistruojama nusikaltimų, susijusių su prekyba narkotikais. Reikia tai mažinti“, — įsitikinusi Sveikatos skyriaus vedėja Jolanta Stirbienė.
Vedėja J. Stirbienė vardijo, jog reikės surasti darbuotojus, kurie dalintų švirkštus. Darbuotojų būtinai turi būti du, plius vairuotojas. Reikės ir automobilio. „Nebūtinai naują automobilį pirksime, galima būtų ir nuomoti“, — patikslino J. Stirbienė.
Ji pripažino, kad narkomanai ir be švirkštų autobusiuko gali gauti nemokamai švirkštų ir priduoti panaudotus centrinėje poliklinikoje, gauti kitokios pagalbos Psichikos sveikatos centre.
„Supraskit, kad tas švirkštas narkomanui yra kaip saldainis. Jis veikia, kad priviliotų narkomanus pasikalbėti su jais, duoti tvarsliavos, pasitikrinti kraują. O kai su žmonėmis randamas kontaktas, tada jau įsijungia į pagalbą narkomanams kitos grandys, pavyzdžiui, Metadono programa“, — būtinybę dalinti švirkštus aiškino J. Stirbienė.
Akyse nematė narkomano
Ar vedėja J. Stirbienė yra kalbėjusi akis į akį nors su vienu narkomanu, ar jiems iš tiesų reikia švirkštų keitimo programos — „saldainio“ už 40 tūkstančių litų.
„Tokios galimybės kalbėtis akis į akį su vartojančiu narkomanu neturėjau“, — prisipažino J. Stirbienė.
„Šiaulių kraštas“ pasikalbėjo akis į akį su narkomanais.
„Nesąmonė. Dvidešimt metų vartoju narkotikus, nė vieno karto nebuvau nuėjęs į tą autobusiuką pasikeisti švirkštų. Niekas iš mano pažįstamų narkomanų net neimtų tų jų švirkštų, kelis centus švirkštui sukrapštom“, — riebiai nusikeikęs sako 46— erių metų narkomanas.
Jis tikino panaudotų švirkštų net nebūtų rinkęs, kad juos išsikeistų į naujus. „Išmetu į šiukšlių dėžę ir viskas“, — nukirto vyras.
Jis kaip tik atėjo į Psichikos sveikatos centrą išbandyti Metadono programos.
Kitas 28— erių metų šiaulietis tikino net negirdėjęs, kad dalijami švirkštai iš kažkokio autobusiuko. „Gal ir būtų gerai pasikeisti švirkštus vien todėl, kad jie nesimėtytų gatvėse ir kiemuose, kad neįsidurtų nekalti žmonės. Bet netikiu, kad narkomanai eitų kažkur į miesto pakraštį ieškoti, kur pasikeisti švirkštą, kai šalia vaistinėj gali nusipirkti už keliolika centų“, — svarstė 5 metus narkotikus vartojantis vyras.
„Jeigu mes narkomanai, tai nereiškia, kad durni. Juk puikiai suprantam, kad tokios programos yra pinigų plovimas, o ne pagalba narkomanams“, — tikino 42 metų narkomanė su 10 metų narkotikų vartojimo stažu.
Moteris pasakojo, kaip paslydusi ir su dviem aukštojo mokslo diplomais, nuosava parduotuve, butu ir dviem automobiliais nusiritusi į patį dugną. Kaip vogusi, o pagauta kalėjusi. „Jeigu narkomanas per dieną susimedžioja 150 litų narkotikams, tai švirkštui gal jau sukrapštys“, — pyko moteris.
Ne tuo padeda
42 metų moteris penkerius metus, vartodama narkotikus, gyveno Vokietijoje. Ji pamatė, kokia civilizuotoje šalyje teikiama pagalba narkomanams.
Moteris tikino Vokietijoje nemačiusi nė vieno švirkštus dalijančio autobusiuko. Švirkštams pasikeisti yra specialios stacionarios vietos, narkomanų kavinės.
„Esmė yra tai, kad ten ne tik švirkštą gali pasikeisti, juos išmesti į specialius konteinerius, bet ir gauti kitokią pagalbą — tvarsliavos, servetėlių, medikamentų. O svarbiausia, ko reikia narkomanams, tai gauti socialinę ir psichologinę pagalbą“, — pasakojo moteris.
Ji tikino, kad narkomanams labai padėtų psichologas, su kuriuo galima būtų ne tik pasikonsultuoti, bet paprasčiausiai pasikalbėti. „Mums reikia pasikalbėti su kitokios aplinkos, nei narkomanai, žmonėmis, sulaukti jų supratimo, patarimų. Kiek gali suktis toje pačioje aplinkoje, kur tik vagystės, pinigų medžioklė ir kaifas“.
Moteris pasakojo, kad Vokietijoje, jei tik narkomanas turi socialinį draudimą, gauna nemokamai gydymą, gali dalyvauti narkomanijos mažinimo programose. „Jeigu būčiau turėjusi socialinį draudimą, būčiau Vokietijoje jau išlipusi iš kaifo. Ten nemokamai dalijamas pats pažangiausias vaistas “Subutex“, kurį vartodamas narkomanas jau po 10 dienų gali nustoti kaifavęs“.
Ji Šiauliuose užsiregistravo į Metadono programą. „Esu labai patenkinta, “nebesišaunu“ į veną, o gerai jaučiuosi“, — sakė moteris.
Nuo praėjusių metų vasario centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre pradėta Metadono taikymo programa, kuria šiuo metu naudojasi 12 nuo narkotikų norinčių atjunkti narkomanų.
„Šiaulių kraštas“ buvo liudytojas, kaip narkomanai su keliolikos metų stažu ateina į Psichikos sveikatos centro Metadono kabinetą, gauna dozę metadono, nebevartoja intraveninių narkotikų. Kai kurie iš jų susirado darbą ir gerai jaučiasi, kai kurie sugrįžo į šeimas. Tačiau nei vienas iš kalbintų narkomanų nepritarė tam, kad valdininkai švaisto pinigus švirkštų keitimui.
Pagalba buvo supūdyta
Apie tai, kaip Šiaulių valdininkai rūpinasi narkomanų gydymu už biudžeto pinigus, rašyta 2007 metais „Šiaulių krašte“.
Narkomanės minėti užsienyje plačiai naudojami vieni pažangiausių vaistų „Subutex“ Šiaulių priklausomybės ligų centre, vyriausiojo gydytojo Elmanto Zeverto seife, begulėdami paseno. Narkomanams nebuvo duota nė vienos tabletės.
2005 metais Priklausomybės ligų centre pažangiausio narkomanams gydyti vaisto „Subutex“ buvo nupirkta 280 tablečių už 2 tūkstančius 592 litus. Buvo nupirkta ir 1092 tabletės kito pažangaus narkomanams skirto vaisto „ Revia„ , kurios kainavo 12 tūkstančių 8 litus.
Pinigai šiems vaistams buvo skirti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo — mokesčių mokėtojų pinigų.
Po šio skandalo, atlyginimą už pagalbą narkomanams gaunantis Priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas E. Zevertas atsipirko patikrinimu centre ir pabarimu.
SCHEMA: Švirkštų keitimo schema vieno švirkšto kainą padidino iki 35 litų.
SALDAINIS: Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja brangiai kainuojantį švirkštų keitimą pavadino saldainiu narkomanams.
METADONAS: Narkomanai pripažįsta, kad Metadonas — geriamas narkotikas yra nepalyginamai vertingesnė programa, nei švirkštų keitimas, nes padeda lipti iš narkotikų liūno.
ŠVIRKŠTAI: Susikompromitavusiai švirkštų keitimo programai šiemet Šiauliuose vėl bus skiriama 40 tūkstančių litų.
Jono TAMULIO ir Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOMANTARAS
Pagalbos reikia, bet tikros
Jelena KUZNECOVA, Šiaulių psichikos sveikatos centro psichiatrė — narkologė, su narkomanais dirbanti nuo 1995 metų:
— Visuomenę reikia apsaugoti nuo išmėtytų švirkštų. Tai yra ir viena iš pagalbos formų narkomanams. Bet kai vieno švirkšto savikaina išauga iki keliasdešimt litų, tai jau nėra gerai. Pinigai naudojami atlyginimams, benzinui, o ne realiai pagalbai narkomanams.
Švirkštų keitimas yra narkomanijos žalos mažinimo dalis, bet tikrai ne pati svarbiausioji. Švirkštus narkomanai gali nemokamai pasikeisti ir pas mane kabinete, nebūtinai tam reikia važinėjančio ir brangiai kainuojančio punkto. Jokių pavardžių iš narkomanų, besikeičiančių pas mums švirkštus, nereikalaujame. Narkomanui neužtenka pasikeisti švirkšto, su jais reikia kalbėti, kur galima gauti pagalbą.
Realesnė pagalba būtų, taip kaip yra Vilniuje, kad važinėjančiame ir švirkštus keičiančiame autobuse narkomanai gauna medikamentų, tvarsliavos, o svarbiausia socialinių darbuotojų konsultaciją. Vien švirkštus vežioti nepasiteisina.
Kai Šiauliuose pavyko išsikovoti Metadono pakaitinę programą, džiaugiasi ir medikai, ir narkomanai. Metadonas taip pat yra žalos mažinimo programos dalis, bet žymiai efektyvesnė, nei švirkštų keitimas. Narkomanui nereikia sukti galvos, kur gauti dozei pinigų, iš kur pavogti, ką nuskriausti. Metadonas yra geriamas narkotikas, todėl jokių švirkštų nebereikia mėtyti ir palaipsniui mažinant dozę galima visai nutraukti vartojimą.
Kabinete turime greito nustatymo dėl ŽIV, hepatitų testus — švirkštų autobusiuke to nėra. Per 2009 metus pas mane buvo užregistruoti 116 Šiaulių narkomanų. Jie atėjo ieškoti mediko pagalbos, kuri jiems svarbiausia.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.