Naujausios
Verslo inkubatorių ateitis neaiški
Ūkio ministerija užsimojo pertvarkyti viešas paslaugas verslui teikiančių įstaigų tinklą, jį centralizuoti. Tam tikslui jau sukurtas naujas darinys, prie kurio sumanyta jungti verslo inkubatorius ir verslo informacinius centrus. Kalbama ir apie vadinamuosius „vaučerius“ — verslo krepšelius iš europinės paramos lėšų. Bet jie atitektų verslo konsultatams.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Paslaugos — į vienas rankas
Ūkio ministerija praėjusių metų viduryje pristatė naują viešųjų paslaugų verslui teikimo strategiją. Lietuvos eksporto plėtros agentūros bazėje kuriamos dvi naujos agentūros — „Eksportuojanti Lietuva“ (EL-as) ir “Investuok Lietuvoje“ (IL-as).
lL-o pagrindinė funkcija — investicijų į Lietuvą pritraukimas, o EL-o šalies verslo rėmimas, mokymas, konsultavimas. Joms finansuoti būtų „planine“ tvarka pritrauktos ES struktūrinių fondų lėšos — iš anksto jas rezervuojant šioms įstaigoms.
„EL-as turėtų užsiimti verslo auginimu nuo įmonės “verslo pradžios“ iki “eksportuotojo“, — sako A. Valys, — Praktiškai ši įstaiga remtųsi sukurta verslo paramos inrastruktūra. Atliktų ir tas funkcijas, kurias dabar mes atliekame. Prijungus verslo inkubatorius prie EL-o, mes patys paslaugų nebeteiktume, tik jas administruotume. Apie verslo įmonių inkubavimo paslaugą kalbama miglotai, atsirastų kažkokie mistiniai operatoriai.“
Nauja struktūra, anot pašnekovo, būtų visiškai centralizuota institucija, kuri „iš viršaus“ spręstų, kiek ir kokių paslaugų reikia konkrečiam regionui, skelbtų konkursus šioms paslaugoms teikti.
„Gali būti, kad informacijos paslaugas verslininkams teiks, pavyzdžiui, galinga finansais ir žmogiškaisiais resursais privati Vilniaus konsultacinė kompanija, važinėsianti į regionus iš anksto nustatytais grafikais, — sako A. Valys. — Paslaugų kokybė kai kuriuose rajonuose, gal ir pagerėtų, tačiau paslauga verslą pasiektų mažesne apimtimi, kadangi verslininkui pagalbos reikia nuolat, o ne 2— 3 kartus per mėnesį.“
Jau praėjusiais metais Šiaulių verslo inkubatorius praktiškai buvo eliminuotas iš europinės paramos dalybų. Teikė paraiškas, bet konkursų nelaimėjo.
Pajudėta ir sustota
Iš savivaldybių jau buvo prašoma perduoti verslo inkubatorių ir informacinių verslo centrų dalininkų teises Ūkio ministerijai. Šalyje septynios savivaldybės tai padarė, Šiaulių apskrityje — Kelmės ir Radviliškio rajonų. Dabar savivaldybes pasiekė Ūkio ministerijos raštas, kad su dalininkų teisių perdavimu nebeskubėtų.
A.Valio nuomone, procesas pristabdytas, nes nėra įstatyminio pagrindo perduoti verslo inkubatorių turto viešajai įstaigai „Eksportuojanti Lietuva“. “Rengiamos įstatymo pataisos, bet jos dar nėra priimtos“, — sako A. Valys.
O turtas viliojantis. Į Šiaulių verslo inkubatoriaus patalpas investuota 4 milijonai litų. Jose dabar veikia 48 įmonės, per metus sumokančios kelis milijonus litų mokesčių. Tad valstybės investicijos jau seniai atsipirko.
Naujos strategijos privalumų A. Valys įžvelgia — verslo inkubatorių finansavime nebeliktų lygiavos, veikla būtų finansuojama programiniu principu.
Verslo krepšeliai — konsultantams
Dar viena naujovė — vadinamieji „vaučeriai“ arba verslo krepšeliai, pradedančioms įmonėms remti, informacinei paslaugai teikti. Kalbama apie 6000 litų dydžio “vaučerius“ vienai įmonei per metus.
„Verslininkai manęs jau klausia, kur tie 6000 litų, duok, — sako A. Valys, — Bet į rankas įmonėms niekas jų neduos. Juos “susirinks“ konsultantai. Dabar kalbama, kad galbūt ir verslo inkubatoriams leis “vaučerius“ susirinkti. Tuomet būtų perspektyva išgyventi.“
Praėjusiais metais Šiaulių verslo inkubatorius iš Ūkio ministerijos gavo tik pusę numatytų skirti lėšų. Metų viduryje — 40 tūkstančių litų, ir paskutinėmis metų dienomis — 20 tūkstančių litų. „Po kelių dienų jau turėjome teikti šūsnis ataskaitų, kaip tas lėšas panaudojome“, — sako A.Valys.
Sumaištis ir nežinia, anot jo, labiausiai slegia. Struktūra jau byra. Iš keturių dešimčių verslo informacijos centrų penki jau užsidarė. Iš šešių šalyje veikiančių inkubatorių uždarymas gresia Alytaus verslo inkubatoriui. Šias įstaigas palieka specialistai.
„Žmonės nori valgyti, gauti atlyginimus, yra įmonių, kurios moka tik “Sodrai“ ir neišgali išsimokėti atlyginimų — mums tas pats gresia, — sako A. Valys. — Arba mus jungtų, arba pasakytų, jog esame tokie pat rinkos dalyviai, kaip kitos įmonės, ir turime verstis, kaip išmanome. Dabartinė mūsų įstaigų situacija iškelia klausimą — ar iš viso reikia verslo inkubavimo paslaugų? Ar jas teikti, ar ne, ir kas už tai mokės?“
Reikia viešos diskusijos
Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius, svarsto, jog pertvarka nėra blogai. Anot jo, verslo inkubatorių centrai ir taip veikė centralizuotoje struktūroje, nes buvo finansuojami Ūkio ministerijos. Biudžete stinga lėšų, tad nieko nuostabaus, kad pradėta galvoti apie kitus finasavimo šaltinius.
„Verslo inkubatoriai yra valdžios įrankis teikti paramą verslui, — sako A. Jonuška. — Jie dabar gaudavo lėšų ir jas tiesiog leisdavo. O pirmiausia turėtų analizuoti, ko reikia verslui, kurti projektus ir pagal juos gauti lėšas.“
Anot pašnekovo, siekis išauginti įmonę iki eksportuojančios — geras, bet kaip tai bus daroma?
„Mes ne kartą siūlėme paskelbkite eksporto didinimo konkursą, — sako A.Jonuška. — Pateiktume tuomet penkerių metų projektą, kaip išvystyti eksportą mūsų regione, kurį būtų galima finansuoti. Bet kad niekas nieko neskelbia ir nedaro. Ministerija esą jau žino, ką darys, bet realiai mes nieko nematome.“
A. Jonuškos nuomone, reikia viešos diskusijos apie verslo inkubatorių ir verslo informavimo centrų perspektyvą, pertvarkos naudą. Ar ji tarnaus regiono verslo plėtrai?
„Inkubatoriai gal turėtų sudominti visiškai dar ne verslininką, jį inkubuoti, paruošti verslui ir išleisti į gyvenimą, — sako A.Jonuška. — Bet tam reikalingos lėšos, kurių niekas neskiria. Tikimasi, kad inkubatorius išgyvens iš verslininkų lėšų. Bet palaukite, verslininkai arba užsako mokymus, konsultacijas, arba ne. Valstybė turėtų skirti lėšų tam tikslui. Jeigu inkubatoriai bus centralizuoti, tai kyla klausimas, kas regione tuo užsiims, kokios struktūros?“
Bus kaip buvę?
Šiaulių miesto savivaldybės meras Genadijus Mikšys mano, jog Šiaulių verslo inkubatoriaus perspektyvos yra geros.
„Mes dalininko teisių neskubėjome perduoti, procesas yra sustabdytas, matyt kažkokie mechanizmai nesuveikė, — teigia meras. — Ūkio ministerijos iš pat pradžių klausėme, kokios bus EL-o funkcijos, koks tikslas ją kurti? Smulkiam ir vidutiniam verslui remti? Bet mes tą jau darome, tam yra sukurtos struktūros.“
Anot mero, verslo inkubatoriams tik nebereikėtų tikėtis, jog „galės vartytis kaip inkstai taukuose“. Pinigų mažėja visoms sritims. “Turi ir patys galvoti, kaip verstis.“
A. Valys teigia, kad lėšų niekada neleido, kad jas leistų:„Kad gautume tuos pinigus, reikėjo rengti paraiškas, mokymų programas.“.
„ Per visą veiklos laikotarpį tik vienus metus esame gavę tikslines lėšas verslo inkubavimui, — sako A. Valys. — Visą kitą laikotarpį inkubavimą — patalpų pradedančiajam subsidijavimą — dengėm iš savo kitų uždirbtų lėšų. Per vienuolika metų inkubavome 200 įmonių.“
PERSPEKTYVA: Alius Valys, Šiaulių verslo inkubatoriaus vadovas, sako, jog vienuoliktus veiklos metus gaubia visiška nežinia — dirbs inkubatorius savarankiškai ar taps centralizuotos struktūros padaliniu?
VALDŽIA: Alius Valys prisimena: „Kiek buvo ūkio ministrų, tiek kiekvienam iš naujo teko įrodinėti, kad verslo inkubatoriai reikalingi.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.