Naujausios
„Architektų grupuotės“ ar “politiniai taškai“?
Šiaulių miesto savivaldybė rengia smegenų šturmą Prisikėlimo aikštei sutvarkyti ir paminklo Tautos laisvei ir nepriklausomybei idėjoms vėl iškelti. Orientuojamasi į kūrėjus iš šalies. Mat „Šiauliuose yra problemų su architektų grupuotėmis“. Šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas meta akmenį į politikų daržą: “Renkami politiniai taškai“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas
Jaučia tik „vėjelį“
Savivaldybė trijų dienų kūrybines dirbtuves surengs per Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio šventes — kovo 11— 13 dienomis. Kviečiami architektai iš visos šalies. Jie turės sukurti aikštės sutvarkymo viziją ir pasiūlyti, kaip į jos erdvę integruoti paminklą.
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, viešindamas sumanymą praėjusią savaitę pareiškė: „Yra mieste problemų su architektų grupuotėmis. Jei ateitų žmonės iš šalies, gal padėtų mūsų architektams taip stipriai nebekonkuruoti tarpusavyje, o ranka rankon dirbti savo miestui“.
„Šiaulių kraštui“ V. Damulevičius aiškino, jokiu būdu nenorėjęs pasakyti, kad aikštės koncepcijos stringa dėl architektų “grupuočių“ įtakos. Esą tik atskirų objektų projektus svarstant galima pajusti “tokį vėjelį“, kai vienos “srovės“ palankesnės vieniems, kitos — kitiems. Bet esą tai galima vertinti ir kaip “kūrybinį ginčą“.
„Kūrybinės dirbtuvės gal padėtų mobilizuoti ir kūrybinę miesto architektų dalį, gal atsirastų kažkoks patriotiškumas“, — svarstė direktorius.
Požiūris iš šalies — sveika
Rasa Budrytė, miesto vyriausioji architektė, tikina, kad „dirbtuvės visiems atviros, šiauliečiams — taip pat.“ Ji tiki, jog vietos architektai dalyvaus. Juoba kad dirbtuvių iniciatorius yra Šarūnas Sabaliauskas, Lietuvos architektų sajungos Šiaulių skyriaus pirmininkas.
Š. Sabaliausko nuomone, „mistifikuojamos“ vadinamosios architektų “grupuotės“. Nes ir dabar ne nuo architektų priklausys galutiniai sprendimai.
„Bus krūva idėjų. Jeigu jos atguls į stalčių, bus veltui išleisti pinigai. Kaip jas sudėlioti, sureguliuoti — Administracijos ir politikų reikalas“, — sakė architektas.
Jo nuomone, šalies architektų kvietimas į dirbtuves — sveikintinas: „Idėjos iš šalies — tai kitas požiūris, tos pačios problemos pamatymas kitomis akimis. Tai — labai sveika“.
Kūrybinės dirbtuvės, anot architekto, reikalingos: „Yra parengtas aikštės detalusis planas, bet beveik nerealizuotas. Yra paminklo statymo idėja. Bet vien paminklas nieko neišspręs: nei aikštės užstatymo, nei jos funkcijų. Aikštės problema — kad ji yra aikštė, kurioje nėra gyvenimo. Pastatytas paminklas gali ir likti negyvoje aikštėje.“
Todėl dirbtuvių dalyviams keliama ir užduotis numatyti aikštės funkcijas ne vien per šventes, bet ir paprastomis dienomis.
Ypatingas objektas
R. Budrytės teigimu, nėra ko stebėtis, kad aikštės problema ilgai sprendžiama: „Tai — ypatingas objektas. Vilnius nieko nepadaro su Lukiškių aikšte, Kaunas — su Laisvės alėja.“
Anot R. Budrytės, smegenų šturmui suteikiama visiška laisvė. Nekeliama sąlygos, kad būtinai paminklas turi iškilti Prisikėlimo aikštėje: „Gal jis gali būti siūlomas prie Katedros. Ar, pavyzdžiui, turiu tokią eretišką mintį, kad tas “tris kapeikas“ galima būtų iš skvero prie Savivaldybės iškelti ir čia paminklą statyti“.
Būtent skvere kažkada konkurso keliu buvo parinkta vieta paminklui. Bet, anot architektės, kažkam neįtiko: „Atseit, nepagarba, kad šalia viešo tualeto. Bet, atsiprašau, iš kitos pusės — Katedra“.
Kūrybinių dirbtuvių idėjos taps Savivaldybės nuosavybe ir bus pristatytos visuomenei. Laimėtojų premijoms skiriama 10 tūkstančių litų. Jeigu bus „ryškūs laimėtojai“, jų idėjos bus įtrauktos į centrinės miesto dalies detaliojo plano sprendinius. Šiam planui rengti yra gauti europiniai pinigai ir jau pasirašyta sutartis su plano rengėju — konkursą laimėjusia UAB “Urbanistika“.
Nesėkmės atveju, pasak R. Budrytės, liks galioti prieš vienuolika metų patvirtintas Prisikėlimo aikštės detalusis planas — su numatytu pastatu prieš Kolegiją, kitu užstatymu, požemine automobilių statymo aikštele.
Komentaras
Renkami politiniai taškai
Šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas, Prisikėlimo aikštės detaliojo plano vienas iš autorių, karštai kritikuoja kūrybines dirbtuves: (Černiauskas Algimantas architektas)
— Ką rimto galima sukurti per tris dienas? Ir dar per švenčių iškilmes. Tai — avantiūra. Prisikėlimo aikštė — XVIII amžiaus pabaigos klasikinė aikštė. Per daug rimtas objektas, kad šoko terapija galima būtų sukurti kažkokį stebuklingą naujadarą. Jeigu pasaulio aikštės tokiu principu būtų formuotos, tai jos nebūtų suformuotos iki šiol.
Esu nustebęs, kad dar kalbama apie kažkokias architektų grupuotes. Čia — ne architektų problema, o valstybinio požiūrio į miestų aikštes. Kituose sluoksniuose nesutariama arba nesusitariama.
Prisikėlimo aikštės sutvarkymas — ne estetinė, o organizacinė, ūkinė problema.
Paminklo statybą ta pati valdžia ir numarino. Trys konkursai patyrė fiasko, o Šiauliams siūlytas paminklas buvo pastatytas Šeduvoje, nes buvusiai merei (tuometinei V. Stasiūnaitei–red.past.) tokio „reiškinio“ nereikėjo.
Ne ten energija eikvojama. Svarbesnis dalykas — Menų fabrikas, kuriam jau gauti 8 milijonai litų, o neturime nė projekto. Kūrybinės dirbtuvės būtų reikalingos, kaip tą istorinę vietą sutvarkyti.
Dabar pasirenkama vieta, nuo kurios tik toliau reikia bėgti, kai galvose toks chaosas. Kažkas tik politinius taškus renkasi.
citata: „Vien paminklas nieko neišspręs: nei aikštės užstatymo, nei jos funkcijų. Aikštės problema — kad ji yra aikštė, kurioje nėra gyvenimo.“
VIZIJOS: Antrą dešimtmetį sprendžiama, kaip atgaivinti Prisikėlimo aikštę — naujų vizijų tikimasi sulaukti per trijų dienų kūrybines dirbtuves.
INICIATORIUS: Savivaldybei kūrybines dirbtuves surengti pasiūlė architektas Šarūnas Sabaliauskas, Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas.
ŽODŽIAI: Vladas Damulevičius. Savivaldybės adminsitracijos direktorius, neigia savo žodžius apie problemų keliančią „architektų grupuočių“ įtaką, esą galima tik įtarti tokį “vėjelį“.
MINTYS: Rasa Budrytė, miesto vyriausioji architektė, prisipažįsta turinti „eretišką mintį“ — iš skvero prie Savivaldybės iškėlus “tris kapeikas“ ten pastatyti paminklą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Jono TAMULIO nuotr.