Naujausios
Plėškių meistras laukia pavasario
Užvenčio seniūnijos (Kelmės rajonas) Girnikų kaime gyvenantis Juozas Streckis per žiemą meistrauja plėškes. Pavasarį, kai prasidės žemės darbai, keliaus į turgų jų parduoti. Tačiau mažėja arklių, mažėja ir plėškių poreikis. Juozo plėškes išperka tik todėl, kad pigiai parduoda, be to, jau išmirę beveik visi amatininkai, mokėję jas daryti. Čia Juozas neturi konkurentų.
Regina MUSNECKIENĖ
Amato išmoko jaunystėje
Juozas sėdi virtuvėje. Kniedėmis sujungia odos, gumos diržus ar net gaisrinėse nurašytas vandens žarnas, taip sukuria plėškes. Per žiemą padarytų plėškių jau primestas pilnas kampas. Devyniasdešimtmetis niekaip negali paleisti darbo iš rankų. Daro ne tik plėškes — pina krepšius, drožia grėblių ir kirvių kotus.
„Kol buvau jaunas, ėjau namus budavodamas, — pasakoja auksarankis. — Dabar belieka smulkesni darbai. Dyks negaliu būti nė minutės. Žmona pyksta, kam trobą kreikiu. Bet aš be darbo gyventi nemoku. Kartais atsigulu, pamygtu ir vėl atsikėlęs dirbu. Kaip ir mano tėvas. Nusnūsdavo ant mūriuko ir vėl atsikeldavo, užsidegęs lempą dirbdavo.“
Plėškes išmoko daryti jaunystėje. Tėvai ūkininkavo, laikydavo daug arklių. Vakarais ir meistraudavo jiems inventorių. „Po teisybei arkliui sveikiau pavalkai. Anksčiau ir juos darydavom. Bet paskui į madą atėjo plėškės. “Fabričnos“ plėškės būdavo gražios, odinės“, — prisimena meistras.
Plėškė — trys dešimtys litų
Pridirbęs plėškių Juozas pavasariop eis į turgų. Parduos jas po 25 — 30 litų. Už darbą nekas jam teliks. Atsiims tik už medžiagą ir varžtus. Kai turi gerų varžtų, vieną plėškę Juozas padaro per dieną. Jei varžtai — prastesni, darbas užtrunka ilgiau. Sagtis plėškėms Juozas irgi pats iš metalo lanksto.
Per žiemą padarytus savo gaminius Juozas pavasarį parduoda, nes tuo metu visų šių dalykų reikia. Prasideda žemės dirbimas. Vyresni žmonės kaimuose dar laiko arklių. Juos kinko ir dirba žemę. Tiesa, arklių pastaruoju metu labai sumažėjo. Juozas lenkia pirštus — aplink tėra tik kokie trys.
Su plėškėm Juozas į turgų nusineša ir kotų, kurių prireiks kauptukams, grėbliams, kirviams. Tik bijo, kad po prekybos kokie piemenys neapstotų, pinigų buteliui neprašytų, todėl drauge vedasi kokį apsaugininką — stipresnį vyrą iš kaimynų.
Kai pusto, gelbėja rogės
Pakeliui į Vaiguvą sutikome roges, riedančias iš malūno. Vaiguviškė Tatjana Strakšienė paprašiusi kaimyną Joną Stonį nuvežti susimalti miltų gyvuliams. Aštuoniasdešimtmetė Tatjana dar laiko tris karves. Moteris sako, jog arklio prireikia tik tada, kai pripusto, ir iki malūno negalėtum nukakti lengvuoju automobiliu.
Vasarą arklio reikia nuvagoti bulves ir daržus. Už trisdešimties arų nuvagojimą Tatjana sako mokanti dvidešimt litų. Anksčiau užtekdavę dešimties. Viskas pabrango. O artojo paslaugos dar galėjo brangti ir todėl, kad mažėja arklių. Nėra konkurencijos. Jeigu žmogus laiko gerą ramų arklį, jo paslaugų visi ir prašo. Kai kurios arklį laikančios šeimos per darbymečius neblogai prisiduria prie pašalpų ar menkų atlyginimų.
Arklių mažėja, bet dar yra
Kad arklių Lietuvoje mažėja tvirtina ir verslininkai, anksčiau šiuos gyvulius veždavę mėsai į Italiją. Vienas Kelmės rajono ūkininkas jau užbaigė šį verslą, kitas pernai išvežęs tik keturis furgonus. Supirkti iš karto po daug arklių — neįmanoma.
Manoma, jog taip atsitiko ne tik dėl arklių mažėjimo, bet ir todėl, kad Lietuvoje atsirado arklių skerdykla.
Šiuo metu Lietuvoje pradėti registruoti ir ženklinti arkliai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai Kelmės rajone tikisi užregistruoti apie penkis šimtus arklių. Šiuo metu jų užregistruota apie 170.
Keli verslininkai ir ūkininkai laiko sportinių žirgų. „Arklių kiekvienais metais mažėja ne tik Kelmės rajone, bet ir visoje Lietuvoje, — sako Kelmės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Arūnas Teišerskis. — Tik Klaipėdos kraštas jais turtingesnis.“
AMATININKAS: Per visą savo gyvenimą devyniasdešimtmetis Juozas Streckis padarė kelis šimtus plėškių.
PLĖŠKĖS: 10— 15 centimetrų pločio odinis krūtindiržis–pagrindinė plėškės dalis. Galuose yra metalinės kilpos, prie kurių tvirtinami viržiai. Du trečdaliai plėškės krūtindiržio turi gulėti ties peties-mentės sąnariu, truputį virš jo, bet viršutinis krūtindiržio kraštas neturi spausti gerklės. Juozas Streckis sako, jog dabar plėškėms trūksta geros tinkamos medžiagos. Prieš karą žydų krautuvėse buvo pardavinėjamos odinės fabrikinės plėškės.
TRANSPORTAS: „Arklio traukiamos rogės — nebloga transporto priemonė, kai pripusto,“ — sako į malūną kaimyno Jono Stonio paprašiusi nuvežti Tatjana Strakšienė.
Autorės nuotr.