Naujausios
Aerodrome investuojami milijonai
Per penkerius metus į Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės Šiauliuose plėtrą buvo investuota apie 150 milijonų litų, šiemet numatyta atlikti darbų už beveik 25 milijonus litų. Pasikeitė ir įsipareigojimai: trys Baltijos šalys vien kariams apgyvendinti kas mėnesį skiria 100 tūkstančių eurų.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Milijoninės investicijos
Pasak KOP Aviacijos bazės vado pulkininko leitenanto Audronio Navicko, aerodromo plėtros planas yra parengtas iki 2020 metų, šiuo metu sukurta darbo grupė, kuri jį praplės jau iki 2025-ųjų.
Lėšos bazės infrastruktūros plėtrai skiriamos iš valstybės biudžeto bei NATO saugumo investicijų programos.
Per 2004— 2009 metus valstybė Šiaulių oro uosto turtui įsigyti skyrė 25 milijonus litų, aviacijos bazės statybos darbams ir įrangai — 28,7 milijonų litų.
Iš NATO saugumo investicijų programos per penkerius metus į bazę investuota 96,2 milijono litų, įgyvendinta 20 projektų: rekonstruoti pagrindinis bei atsarginis kilimo— tūpimo, riedėjimo takai, sumontuotos naikintuvų gaudyklės, sutvarkyti privažiavimo keliai, pastatytos ginkluotės užtaisymo, variklių testavimo, naikintuvų parkavimo aikštelės.
Šiuo metu bazėje vyksta naikintuvų ir transporto lėktuvų peronų statyba, pasirašytos sutartys dėl naikintuvų angarų, amunicijos saugyklos su raketų testavimo laboratorija statybos. Šių darbų vertė — 24,7 milijono litų.
Pasak vado, artimiausiais metais iš NATO saugumo investicijų programos lėšų numatyta pastatyti aviacinio kuro saugyklą bei geležinkelio atšaką, šiems darbams atlikti reikia per 20 milijonų litų. Tikimasi, kad kuro bazė bus pradėta statyti jau kitais metais.
Nors aerodromo plėtros plane numatyta viešbučio, sporto aikštyno statyba, šie darbai nukelti į tolimesnę ateitį.
Už saugumą tenka susimokėti
Šiauliuose NATO oro policijos misiją vykdančių šalių junginiai dislokuoti nuo 2004 metų: pasak A. Navicko, priimančios šalies įsipareigojimai per šešerius metus kardinaliai pasikeitė.
Jei misijos pradžioje Valdymo ir pranešimų centro specialistais, gelbėjimo grandimi, meteorologinės paslaugomis, pajėgumų apsauga, įranga, sparno operacijų centru, apgyvendinimu, transportu, perdislokavimu oru turėjo pasirūpinti pačios atvykstančios šalys, dabar atsakomybė atitenka priimančiai šaliai.
Karmėlavoje esančiam Valdymo ir pranešimų centrui buvo parengtas personalas iš visų trijų Baltijos šalių, sparno operacijų centrui — Lietuvos karo akademijos absolventai, baigę mokymus pas NATO partnerius.
Įkurta gelbėjimo grandis, nupirkta įranga meteorologinėms paslaugoms teikti bei įranga kroviniams pakrauti, iškrauti, pervežti. Pajėgumų saugumu rūpinasi Lietuvos kariai, tik šiuo metu misiją atliekantys prancūzai apsaugą atsivežė pagal nacionalinius reikalavimus.
Baltijos valstybėms teko ir apgyvendinimo bei transporto išlaidų našta. Trys Baltijos misijos kariams apgyvendinti kas mėnesį skiria 100 tūkstančių eurų (kiekviena šalis — trečdalį sumos). Jiems nuomojamas vienas autobusas, 4 „minivenai“ ir du lengvieji automobiliai.
Nuo šių metų Lietuva prisideda ir prie misijos perdislokavimo oru. Kiekvienai atvykstančiai šaliai yra skirti šeši skrydžiai orlaiviu C-24J „Spartan“, prancūzai du skrydžius jau išnaudojo.
Misiją atliekantiems partneriams lieka pasirūpinti naikintuvais ir jų technine priežiūra, karių išlaikymu, perdislokavimu, reaktyviniu kuru bei maitinimu.
Ar ne per brangu valstybei? „Jei norime, kad Lietuvos oro erdvė būtų kontroliuojama ir saugi, turime už tai susimokėti, o kad misija būtų pratęsta ir po 2014-ųjų, reikia sukurti NATO partneriams tinkamas sąlygas, — sako A. Navickas. — Be to, skraidyti mes privalome, gelbėjimo grandis aerodromui — būtina, meteorologinės paslaugomis naudojamės ir patys, įrangos kroviniams iškrauti ir pakrauti reikia ir dėl įsipareigojimų vykdymo kitose šalyse, tarp jų — Afganistane.“
Valdyti orlaivį C-27J „Spartan“ yra parengtos keturios įgulos, dvi iš jų gali skraidyti kovinių veiksmų rajonuose.
Pasak A. Navicko, skraidančio personalo yra pakankamai: „Didesnė problema — su kuo skraidyti, nes sunkmečiu valstybė skiria tiek lėšų, kiek gali.“
DARBAI: Šiuo metu KOP Aviacijos bazėje vyksta naikintuvų ir transporto lėktuvų parkavimo peronų statyba.
KAINA: „Jei norime, kad Lietuvos oro erdvė būtų saugoma, turime už tai susimokėti“, — sako Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Audronis Navickas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.