Netektys moko dar labiau branginti gyvenimą ir šalia esančius žmones

Šven­ti­nis pa­si­bu­vi­mas pra­dė­tas šv. Mi­šio­mis Bir­žų Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čio­je, mel­džian­tis už žu­vu­siuo­sius ir jų ar­ti­muo­sius. Vė­liau pa­si­bu­vi­mas pra­tęs­tas prie puo­de­lio ar­ba­tos. Gau­sus bū­rys su­si­rin­ku­sių­jų ne tik vai­ši­no­si, bet ir ap­žvel­gė praė­ju­sių­jų me­tų veik­lą, ap­ta­rė atei­nan­čių me­tų pla­nus.

Žmo­nės džiau­gė­si or­ga­ni­zuo­tais ren­gi­niais bei dviem pro­jek­tais. Iš Eu­ro­pos są­jun­gos lė­šų vyk­dy­tas pro­jek­tas „So­cia­kul­tū­ri­nės pa­slau­gos Lie­tu­vos pa­jū­ry­je“ pa­dė­jo žmo­nėms at­si­kra­ty­ti vi­di­nių pro­ble­mų, su­tei­kė dau­giau ga­li­my­bių iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką li­ki­mo drau­gams, mo­kė įveik­ti sun­kių iš­gy­ve­ni­mų pa­da­ri­nius, įgy­ti nau­jos po­zi­ty­vios pa­tir­ties.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos Neį­ga­lių­jų de­par­ta­men­to ir Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės lė­šo­mis vyk­dy­tas „So­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gų neį­ga­lie­siems bend­ruo­me­nė­je“ pro­jek­tas bus tę­sia­mas ir atei­nan­čiais me­tais.

Bir­žų ka­rei­vių mo­ti­nų są­jun­gos pir­mi­nin­kė Van­da Tau­jans­kie­nė pa­kvie­tė į Am­ži­ny­bę iš­ke­lia­vu­sius šei­mų na­rius – tė­vus, mo­ti­nas ir žu­vu­sius sū­nus, vy­rus, bro­lius, tė­vus – pa­gerb­ti ty­los mi­nu­te. Su­si­rin­ku­siems į pa­si­bu­vi­mą lin­kė­jo, kad Kū­čių va­ka­ro švie­sa su­šil­dy­tų ir su­jung­tų vi­sų šir­dis, kad vie­ni ki­tiems bū­tu­me ati­des­ni, ge­ra­no­riš­kes­ni, mo­kė­tu­me iš­klau­sy­ti vie­ni ki­tus ir pa­tys at­si­ver­tu­me ge­ru­mui.

Pas­tip­ri­ni­mo žo­dį skaus­mo, ne­tek­čių pa­lies­tiems or­ga­ni­za­ci­jos na­riams ta­ręs Bir­žų Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čios kle­bo­nas Al­gis Ne­ve­raus­kas kal­bė­jo, jog kiek­vie­na gy­ve­ni­mo pa­tir­tis mus vis la­biau „da­ro žmo­nė­mis, bran­di­na ir au­gi­na“. Iš­gy­ven­tos ar­ti­mų­jų ne­tek­tys – neats­ki­ria­ma gy­ve­ni­mo da­lis, mo­kan­ti dar la­biau bran­gin­ti Die­vo do­va­nas – ša­lia esan­čius žmo­nes ir gy­ve­ni­mą. Pa­sak ku­ni­go A. Ne­ve­raus­ko, mes vi­si pa­vargs­ta­me, suirz­ta­me, su­pyks­ta­me, bet tai ne­tu­ri truk­dy­ti iš­klau­sy­ti, iš­girs­ti, pa­si­guos­ti ir pa­guos­ti ki­tus. Dva­si­nin­kas lin­kė­jo ti­kė­ji­mo, vil­tin­go lau­ki­mo, skaid­rios švie­sos, gied­ros, ku­rių yra ku­pi­nas vi­sas Ad­ven­tas.