
Naujausios
Mieste naikins vizualinę taršą
Šiaulių miesto savivaldybė nuo spalio mėnesio pradės tikrinti, kaip laikomasi išorinės vaizdinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarkos. Mieste yra 10 tūkstančių reklamos įrenginių ir iškabų. Vakar per spaudos konferenciją pabrėžta, jog patikros tikslas – „kad mieste neliktų vizualinės taršos“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
„Snoras“ – taršos pavyzdys
„Tikslas – sutvarkyti mieste reklamą taip, kad nebebūtų iškabų su klaidinančiais užrašais, užmirštos reklamos“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis.
Pavyzdžiui, ant bankrutavusio „Snoro“ banko pastato iki šiol kabo „Snoro“ reklama.
Vitalija Pelenienė, Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėja, aiškino, jog nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad bankrutavusios įmonės likviduotojas šalintų nebeegzistuojančios įmonės iškabą. Bet pastatą įsigijusiam naujam savininkui tokį reikalavimą Savivaldybė gali kelti.
„Snoro“ pastatą įsigijusiam žemės ūkio kooperatyvui „Baltas lašas“ jau yra pateiktas reikalavimas nuimti banko iškabą.
Kai fizinis asmuo reikalavimo šalinti reklamos įrenginį ar iškabą neįvykdo per 5 dienas, jam gresia bauda nuo 144 eurų iki 289 eurų. Pakartotinai įspėjus ir neįvykdžius – iki 576 eurų. Juridiniams asmenims bauda – nuo 289 eurų iki 2896 eurų.
Tikrins leidimus
V. Pelenienė informavo, jog bus tikrinama, ar su Savivaldybe yra suderinti projektai, ar gauti leidimai įrengti iškabas ir reklamos įrenginius komercinei, ūkinei, profesinei reklamai skleisti. Taip pat, ar nekaba netvarkinga, pasenusi reklama.
„Jeigu kabo pasenusi reklama, atsakyti turės pastato valdytojas, jeigu ji kabo ant daugiabučio namo – daugiabučio bendrija“, – sakė vedėja.
Dėl iškabų tik valstybės ir savivaldybės įstaigoms nereikia Savivaldybės leidimo.
Anksčiau iškaboms buvo išduodami neterminuoti leidimai. Dabar jie išduodami iki 5 metų. Imama vienkartinė rinkliava: 14 eurų, jeigu plotas iki vieno kvadratinio metro, 29 eurai, kai plotas nuo 1 iki 3 kvadratinių metrų.
Reklamos įrenginiams leidimai išduodami nuo 1 iki 5 metų. Vienkartinė rinkliava už leidimą – 21 euras.
Daug laisvų reklamos vietų
2015 metais miesto Taryba patvirtino išorinės vaizdinės reklamos specialųjį planą. Pagal jį nustatytos reklamos zonos ir įrenginių vietos. Priimta ir plano įgyvendinimo programa, reglamentuojanti reklamos įrengimo tvarką, įrenginių dydžius.
Savivaldybė turi numačiusi apie 600 reklamos vietų. Iš jų 400 vietų – dar yra laisvos.
Jeigu į vieną vietą atsiranda daugiau nei vienas pretendentas, skelbiamas konkursas. Laimi tas dalyvis, kuris už kiekvieną vietą, į kurią pretenduoja, pasiūlo Savivaldybės administracijai ar jos įstaigoms pervesti didžiausią paramą.
Konkursai jau įvyko dėl 44 vietų. Iš jų Savivaldybei įplaukė iš viso 8 000 eurų paramos lėšų. Mažiausiai už vieną vietą siūlyta 5–11 eurų, daugiausiai – 1 491 euras.
Nepaisant naujos tvarkos Savivaldybės pajamos iš išorinės reklamos mažėja. 2014 metais per metus buvo surinkta 146 tūkstančiai eurų, 2015 metais – 96 tūkstančiai eurų, šiais metais planuojama surinkti 80 tūkstančių eurų.
„Pajamos mažėja, nes mažėja reklamos subjektų“, – teigė V. Pelenienė.
Tvarką taiso po teismo
Išorinės reklamos įrengimo ir skleidimo naujoji tvarka buvo taisyta metų pradžioje. Dabar miesto Tarybai vėl siūlomos jos pataisos.
Viena iš jų – naikinti nuostatą, jog gavus leidimą reklamos įrenginiui nedraudžiama skelbti ir socialinę ir politinę reklamą. Savivaldybė neturi teisės tokios reklamos reglamentuoti.
Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė miesto Tarybai dar prieš tris mėnesius surašė teikimą šią nuostatą naikinti. Įžvelgė, jog Savivaldybė pažeidžia įstatymą ir kišasi ne į savo reguliavimo sritį.
„Šiaulių kraštas“ rašė, jog Savivaldybė būtent dėl to pralošė teisme bylą dizaineriui Viliui Puronui skyrusi 216 eurų baudą už iškabintą socialinį plakatą „Šiauliai – universitetinis miestas“.
Savivaldybei teismai su V. Puronu kainavo 1 050 eurų ir suma dar negalutinė.
V. Puronas yra merui pasiūlęs, kad teismo išlaidas iš savo kišenės dengtų tie valdininkai, kurie skyrė jam baudą.
„Gaila, kad tiek daug dėmesio skiriama vienam asmeniui“, – vakar apgailestavo vicemeras D. Griškevičius.
Direktorius E. Bivainis tikino, jog teismai su V. Puronu dar tęsis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„PAVYZDYS": Nebeegzistuojančio „Snoro“ banko reklama įvardijama, kaip vizualinės taršos pavyzdys.