
Naujausios
Nuo Joniškio iki Rio de Žaneiro parolimpiados aukso
Joniškietis Justas Pažarauskas buvo tarp šešių Lietuvos golbolo, kitaip vadinamo aklųjų riedulio, rinktinės narių, pasidabinusių Rio de Žaneiro parolimpiados auksu. Jei ne pusės kilogramo svorio medalis, sveikinimo skambučiai, susitikimas su Vokeitijos lietuvių bendruomene ir sutikimas Vilniaus oro uoste, 24-erių vaikinas galbūt ir dabar sunkiai suvoktų pergalę, kuri po finalinio susitikimo su amerikiečių rinktine jam atrodė kaip vienas iš eilinių etapų.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Malonus siurprizas Frankfurte
24-erių Justas Pažarauskas „Šiaulių kraštui“ pasakojo tokio sutikimo Vilniaus oro uoste vėlų trečiadienio vakarą nesitikėjęs. Grojo gyva muzika, pažįstami ir nepažįstami žmonės iš Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Joniškio ir kitų miestų sveikino, skandavo džiaugsmingus šūkius.
O patys pirmieji sveikintojai buvo dar Rio de Žaneiro olimpinėje arenoje. Tai – už rinktinę sirgę keli vietos lietuviai bei būrys brazilų, kurie bene valandą laikė komandą, norėdami nusifotografuoti atminčiai.
Brazilija apskritai golbolo rinktinės žaidėjui paliko gerą įspūdį. Daug žmonių, šurmulys, geras oras. Į Rio de Žaneirą atvykę sportininkai turėjo 5–6 dienas iki pirmųjų varžybų. Tuo metu treniravosi, susipažino su olimpiniu kaimeliu. Po parolimpinės pergalės sportininkai turėjo laiko pasidairyti po Rio de Žaneirą, tad nuvyko ir iki paplūdimio. Tiesa, milijoniniame mieste akliesiems teko paklaidžioti, važiuoti dviem tramvajais ir dviem autobusais.
Grįždami į Lietuvą sportininkai sulaukė netikėto siurprizo. Frankfurte jie turėjo tiesiog persėsti į kitą lėktuvą, tačiau viskas buvo organizuota kitaip. Oro uoste pasitikę vietos lietuviai juos nusivežė į Vasario 16-osios gimnaziją, kur visi bendravo, domėjosi, klausinėjo apie parolimpiadą, mokiniai su dideliu entuziazmu matavosi medalius.
Lemtingas ketvirtfinalis
Parolimpiadoje, pasak Justo Pažarausko, visos rungtynės buvo svarbios ir sudėtingos. Dviejuose pogrupiuose varžėsi po penkias komandas. Taip lėmė burtai, kad tame pačiame pogrupyje su lietuviais atsidūrė buvę parolimpiniai čempionai kinai, tokį pat laimėjimą pelnę suomiai, JAV atstovai, geri žaidėjai turkai. Tačiau lietuvių komanda laiptelis po laiptelio žengė aukštyn link aukso medalių.
„Ketvirtfinalyje įvyko lūžis, galėjome iškristi ir nebepatekti net į pusfinalį, kuriame besivaržančios komandos realiai gali galvoti apie medalius. Su kanadiečiais sužaidėme lygiosiomis. Tokiu atveju vyksta pratęsimas. Mums pavyko išplėšti pergalę,“ – įspūdžiais dalijosi joniškietis.
Finalinėse varžybose Lietuvos rinktinė rezultatu 14:8 įveikė amerikiečius ir pirmą kartą istorijoje iškovojo golbolo parolimpiados auksą.
J. Pažarauskas sako kurį laiką negalėjęs pajausti tos pergalės reikšmės. Atrodė, kad praėjo tik vienas iš etapų, kad dar reikės žaisti, siekti pergalių.
Jaunas sportininkas, kaip ir visa komanda, turi priekaištų rinktinės aprangą gaminusiai firmai. Rūbai buvo per stori ir per šilti Brazilijos klimatui, tad golbolo žaidėjai tiesiog mirkdavo prakaite, o per pertrauką skubėdavo persirengti. Tačiau netrukus ir vėl būdavo šlapi. Nugriuvus likdavo bala, galėjo paslysti, susižaloti arba užsipelnyti baudą. Per vienas rungtynes Justui taip ir atsitiko, jam buvo skirta bauda.
Pradėjo žaisti nuo šeštos klasės
Golbolą Justas Pažarauskas pradėjo žaisti šeštoje klasėje, besimokydamas Aklųjų ir silpnaregių mokymo centre Vilniuje. Nuėjo į treniruotę tik pabandyti, bet netrukus pajuto, kad sekasi, buvo pastebėtas trenerių. Dar būdamas paauglys jis dalyvavo ne tik šalies, bet ir tarptautinėse varžybose. Važiavo į Lenkiją, Rusiją, Vengriją. 15-16 metų pirmą kartą nuvyko į Ameriką. Tos išvykos paliko neišdildomus įspūdžius.
Keliaudamas sportininkas sako besimėgaujantis supančia aplinka. Žmonėms kartais sunku suprasti, ką svetimose šalyse patiria neregiai, ką jie gali matyti nematydami.
„Patikėkit, mes irgi šitą žodį „matyti“ vartojame,“ – interviu metu juokėsi parolimpietis. Jo teigimu, aplinką galima pažinti ir per kitus pojūčius: klausą, šilumą, šaltį, skonį. Juk nuostabu išbandyti kito krašto virtuvę, klausytis žmonių kalbos, pagauti bendravimo niuansus. Kai kuriuose muziejuose yra ekspozicijų neregintiems arba leidžiama liesti įprastus eksponatus.
Žaidžiama akiniais uždengtomis akimis
Su golbolo rinktine Justas Pažarauskas pradėjo treniruotis baigęs mokyklą ir įstojęs studijuoti į Vilniaus kolegiją.
„Kadangi mūsų nėra daug, neturime didelės konkurencijos, patekti į rinktinę nebuvo sunku,“ – sako joniškietis. Tačiau išlikti joje nebūtų paprasta, jei nesistengtum. Sportininko teigimu, žaidžiant golbolą reikia daug ištvermės, stiprių rankų, kojų, nugaros.
Golbolo, arba aklųjų riedulio, žadėjai iš kiekvienos priešininkų komandos aikštelėje žaidžia po tris, užsidengę akis šviesos nepraleidžiančiais akiniais. Tikslas yra įridenti kamuolį į priešininkų vartus. Pasak Justo, orientuojamasi pagal barškančio kamuolio garsus ir iškilias linijas aikštelėje.
Kelialapį į parolimpines žaidynes Rio de Žaneire jis su Lietuvos rinktine iškovojo praėjusiais metais Seule (Pietų Korėja) vykusiose žaidynėse. Visus metus reikėjo rimtai ruoštis, ypač paskutinį mėnesį, būdavo, kad treniruotės vykdavo du kartus per dieną. Kiekviena treniruotė trunka apie dvi valandas.
Regėjimo neteko būdamas 10 metų
24-erių Justas Pažarauskas regėjimo neteko būdamas dešimties metų, patyręs traumą. Tačiau sako, kad jam kur kas lengviau buvo susitaikyti su likimu negu kokiam 20-mečiui. Iš pradžių vaikas gyveno viltimi, kad ateityje matys, tačiau vėliau nurimo ir nebesvajojo. Laikas viską sustato į vietas. Tik kadaise dar regintįjį supę vaizdai kartais sugrįžta.
Jaunuolis Vilniaus kolegijoje baigė įstaigų administravimo specialybę. Mokėsi ten kartu su matančiaisiais. Savo negalios nesureikšminantis vaikinas sako, kad ne jis turėjo problemų, bet dėstytojai. Tačiau ilgainiui priprato, prisiderindavo, persiųsdavo jam paskaitoms paruoštas skaidres, kurias, pasinaudodamas specialia kompiuterio programa, studentas perskaitydavo. Tai yra, programa skaitydavo tekstą garsiai, jam belikdavo klausytis ir įsidėmėti.
Minėtą specialybę joniškietis pasirinko dėl to, kad ji pasirodė gana plati, apimanti ir buhalteriją, finansų administravimą.
Jau metus jis dirba Aklųjų bibliotekoje Vilniuje. Patogu, nes netoli vykti į golbolo treniruotes, be to, jis darbe užimtas tik pusę dienos.
Justas sako, kad dalis jo bendramokslių iš Aklųjų ir silpnaregių mokyklos taip pat baigė įvairias studijas.
„Nuo paties žmogaus priklauso, ar jis ko nors gyvenime pasieks,“ – įsitikinęs sportininkas.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
DĖMESYS: Justas Pažarauskas priėmime pas Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ji apdovanojo parolimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire medalius iškovojusius Lietuvos sportininkus. Aukso medalį laimėjusiems Lietuvos vyrų golbolo rinktinės nariams įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Didysis kryžius.
Editos RUDIENĖS nuotr.
SUTIKIMAS: Justą Pažarauską Vilniau oro uoste pasitiko jo šeima.