
Naujausios
M. Bilius: neįgaliųjų sportui vadovauja neįgali valdžia
Savaitgalį „Litexpo“ parodų centre vykusio Vilniaus sporto festivalio konferencijoje apsilankę Rio de Žaneiro parolimpiniai čempionai susirinkusiems papasakojo ne tik apie nepakartojamas pergalingas emocijas, tačiau ir apie gausybę problemų ir organizacinį aplaidumą, su kuriuo neįgalieji atletai susiduria bene kasdien. Itin aštriai Lietuvos neįgaliųjų sporto vadovus kritikavo auksą ir sidabrą iš Rio de Žaneiro parsivežęs lengvaatletis Mindaugas Bilius.
Sportininkai prisipažino, kad yra nusivylę Lietuvos parolimpinio komiteto bei savo sporto šakų federacijų veikla, nuolat susiduria su sporto funkcionierių aplaidumu ar net cinizmu.
„Žmonės, kurie dirba su neįgaliųjų sportu turėtų tuo išties domėtis, rūpintis atletais ir jų poreikiais. Dabar neįgaliųjų sportui vadovauja neįgali valdžia“, – sakė M. Bilius.
Rio de Žaneiro parolimpinį auksą rutulio stūmimo rungtyje pelnęs lengvaatletis pasakojo, kad prieš kelionę į Rio de Žaneirą paprašęs naujų batų gavo atsakymą, kad batus jau yra gavęs prieš ketverius metus.
Su gausybe problemų susidūrė ir aklųjų riedulio, dar vadinamo golbolu, rinktinė. Jos nariai pasakojo apie paskutinę minutę gautas ir su jais nederintas, visiškai šiai sporto šakai netinkančias aprangas, būtent dėl šios priežasties jie turėdavo nusirengti jas kiekvienos pertraukos metu.
Visos oponentų rinktinės parolimpinėse žaidynėse turėjo skautus, stebinčius ir analizuojančius varžovų žaidimą, tuo tarpu Lietuvos rinktinėje šiuo darbu teko užsiimti ekipos treneriui. Tokius nutikimus, kai atvykus į Rio de Žaneirą neįgaliesiems skiriami automobiliai be vairuotojų, parolimpiniai čempionai jau vadino smulkmenomis į kurias priprato nebekreipti dėmesio, jų nesureikšminti.
„Toks požiūris į mūsų sportininkus turi keistis“, – reziumavo M. Bilius, o paklaustas dėl premijų neįgaliesiems ir sveikiesiems olimpiečiams sulyginimo darsyk pabrėžė, kad dėl tokių dalykų kovoti turėtų ne sportininkai, o juos atstovaujančios neįgaliųjų sporto organizacijos.
„Lygybė turi būti visur. Ir premijose, ir gyvenime. Mes visiškai neturime neįgaliųjų sporto strategijos. Negalvojama apie tai, kas bus ateity. Kodėl negalią turintys vaikai vis dar siunčiami į spec. mokyklas, o nėra integruojami į visuomenę?“, – klausė sportininkas.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.