Naujausios
Protų nutekėjimas nesibaigia
Šiaulių universiteto profesorius kviečia kiti universitetai. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktore pradėjo dirbti profesorė Asta Klimienė, devynerius metus vadovavusi Botanikos sodui Šiauliuose. Išeina ir lektoriai mokslų daktarai, neįžvelgdami karjeros perspektyvų. Vienas iš jų – literatūrologas dr. Nerijus Brazauskas. Jo nuomone, išgyvenama ne tik humanitarinių mokslų krizė: „Studentų nebėra, bet nebėra ir požiūrio, koks turėtų būti, į universitetines studijas.“
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Klaipėdos universitetui reikalingi
Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo direktore dirba profesorė Asta Klimienė. Devynerius metus ji vadovavo Šiaulių universiteto (ŠU) Botanikos sodui. KU pasiūlė darbą ir jos vyrui, profesoriui hab. dr. Ramučiui Klimui. ŠU jis dirbo mokslinį darbą, susijusį su biologijos, genetikos tyrimais.
ŠU buvusi prorektorė profesorė Diana Šaparnienė taip pat pradėjo dirbti Klaipėdos universitete. Tik ji dar dirba ir Šiaulių universitete.
Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekane nuo praeito rudens dirba buvusi ŠU tarybos narė profesorė Ingrida Baranauskienė. ŠU ji vadovavo vienam stipriausių fakultetų – Socialinės gerovės ir negalės studijų.
Ankstesniais metais stiprūs mokslininkai „nutekėjo“ ir į Vilniaus universitetą, ir į Vytauto Didžiojo universitetą.
„Buvo minčių, jog nereikalinga“
Profesorė A. Klimienė „Šiaulių kraštui“ teigė, jog perėjimą į KU lėmė daug aplinkybių.
Klaipėdos universitetas pasiūlė darbą ir jos vyrui profesoriui hab. dr. Ramučiui Klimui, kuris ŠU dirbo mokslinį darbą, susijusį su biologijos, genetikos tyrimais.
„Kiekvienam ateina laikas keistis – tai nėra blogai, – mano profesorė. – Aš pakeičiau ne darbo profilį, o tik miestą. Pati nustebau, kai man Klaipėdoje pradėjo vardinti, kiek pas juos migravo iš Šiaulių. Kiekvienas ieškome darbingesnės situacijos.“
ŠU Botanikos sode darbuotojų nemažinta, bet, pasak A. Klimienės, ne vienas jaunas mokslų daktaras pats išėjo.
„Maži atlyginimai, sudėtinga darbo specifika, o darbo daug, studentai pas mus atlikdavo praktiką, o jų mažėja – viskas susideda", – teigė profesorė.
Universitetas yra pasirinkęs naujas kryptis. Botanikos sodas daugiau orientuojamas į mokslo tyrimus.
„Manau, naujas vadovas sėkmingai dirbs, mano kryptis buvo daugiau edukacija, švietimas, kultūra, renginiai, bendradarbiavimas su miesto bendruomene, – įvardijo A. Klimienė. – Klaipėdos universitetas būtent tokią savo Botanikos sodo kryptį nori stiprinti.“
Profesorė neslepia, jog buvo minčių, kad yra Šiauliams nereikalinga.
„Nebandė manęs sulaikyti“, – sakė profesorė.
Gal sulaukė padėkos už devynerių metų darbą, per kuriuos ŠU Botanikos sodas tapo miestiečių traukos centru?
„Ne. Paskutinę padėką per Žolines gavau tik iš kultūros ministro,“ – prisiminė A. Klimienė.
Pats pasitraukė
„Pats nusprendžiau išeiti, nors kalbino likti, – sakė „Šiaulių kraštui“ literatūrologas dr. Nerijus Brazauskas. – Studentų nebėra, humanitarinės studijos numenkintos, ir darbo, koks turėtų būti, nebėra.“
Apsisprendimą lėmė jo paties vidinės nuostatos, besikertančios su dabartine aukštojo mokslo situacija.
Neįžvelgia studentų motyvacijos, kokia turėtų būti siekiant universitetinio išsilavinimo. Jo žodžiais, „dėstytojas dabar turi norėti, kad studentas mokytųsi, o ne pats studentas“.
„Sukasi užburtas ratas: kad galėtų susimokėti už mokslą, studentai priversti dirbti ir mokslas lieka antroje vietoje, – pastebi buvęs dėstytojas. – Aš kitaip įsivaizduoju aukštojo mokslo studijas, radikaliai esu įsitikinęs, jog reikia arba mokytis, arba dirbti. Bet, matyt, tai nebeįmanoma.“
Studentą jis įvardija padėties šeimininku, dėstytojui jis gali pareikšti – parašysite žemą pažymį, išeisiu.
„Negaliu kitokio pažymio rašyti, jeigu nieko nemoka, – tikina N.Brazauskas ir pabrėžia: – Jeigu studijuoja universitete, turi įgyti intelektualinį kapitalą, kad neštų visuomenei naudą, o ne vien turėtų popierinį diplomą.“
Jis dėstė etnokultūros pagrindus, mokslinio darbo metodiką, šiuolaikinę literatūrą lietuvių filologijos ir komunikacijų studentams. Šiemet į šių studijų pirmą kursą studentų nė nebesurinkta.
„Kai apsisprendžiau, dar nežinojau, kad taip bus“, – sakė N. Brazauskas.
Kita vertus, nebematęs universitete karjeros perspektyvų. Devynerius metus dirbo lektoriumi pagal terminuotas sutartis – nuo rugsėjo 1 dienos iki birželio 30 dienos.
„Anksčiau tikėjau, kad įmanoma bus pakilti karjeros laiptais, kad būsiu įvertintas pagal darbo rezultatus, – prisiminė jis. – Bet supratau, kad to nebus.“
Universiteto struktūros optimizavimas, jo nuomone, duoda pliusų tik išlikimo požiūriu.
„Bet jeigu žvelgi į universitetą, kaip į mokslo ir studijų įstaigą, vienintelis kelias – kviestis gerus ir geriausius specialistus, tik asmenybės gali pritraukti studentus, – mano N. Brazauskas. – Tokia turėtų būti politika ir strategija. Bet tas procesas nevyksta.“
Susitaikė su protu nutekėjimu
ŠU rektorius profesorius Donatas Jurgaitis protų nutekėjimą laiko natūraliu procesu.
„Akivaizdu, mažėja studentų ir dėstytojų etatų mažėja, – komentavo rektorius. – Dabar turime 212 dėstytojų, bet liks tik apie 200".
Kad dėstytojai išeina į kitus universitetus – „jų valia, kur dirbti“.
„Bet ne vienas lieka dar dėstyti ir mūsų universitete, – sakė rektorius. – O išėjusių iš mūsų – daugybė, gali vardinti ir vardinti. To proceso nesustabdysime, nes darbo krūviai mažėja, ieškosi darbo kitur – natūralu.“
Rektorius prisimena, jog Šiauliai „visada augino dėstytojus ir buvo kitų universitetų donoras": „Klaipėdai mes visą ikimokyklinio ugdymo fakultetą padovanojome – ar blogai? Šaunu.“
D. Jurgaitis tikina, jog karjeros perspektyvų universitete yra. Niekas netrukdęs toliau dirbti ir profesorei A. Klimienei, ir profesorei I. Baranauskienei.
„Siūlome žmogui ko nors daugiau, gal galima eiti aukščiau, bet kad tų pozicijų aukščiau yra nedaug – visi gi nesutilps“, – aiškino rektorius.
Jis pabrėžė, jog jauniems mokslininkams šiuo metu yra paskelbtas konkursas net į 15 pareigybių Mokslo institute. Siūloma pareigas eiti ir už etatą, ir už 0,75 ar 0,5 etato.
„Jaunimui, jeigu krūvio neužtenka, siūlome, eikite, dirbkite mokslinį darbą, bet, deja, tokių atsiranda vienetai, bijau, kad pusė etatų liks tuščių“, – prognozuoja rektorius.
Orientuojasi į kviestinius iš užsienio
Ar Šiaulių universitetas nebando vilioti dėstytojų iš kitų universitetų?
„Kas važiuos į provinciją iš Vilniaus ar Kauno?“ – mano rektorius.
Atvažiuoja tik kviestiniai dėstytojai, atvyksta ir iš užsienio pagal mainų ar bendradarbiavimo programas.
„Amerikiečiai buvo atvažiavę, muzikos mokė mūsų studentus, už ačiū dirbo, – prisiminė D. Jurgaitis. – Dabar intensyviai ieškome iš užsienio atsikviesti informacinių technologijų dėstytojų. Kad ir labai brangu, kviesimės, mokėsime, kad tik būtų naudinga mūsų studentams.“
Redakcijos archyvo nuotr.
POKYTIS: Profesorė Asta Klimienė išvažiavo dirbti Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktore ir jos niekas nebandė sulaikyti: „Buvo minčių, kad Šiauliams nereikalinga.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
APSISPRENDIMAS: Literatūrologas dr. Nerijus Brazauskas iš universiteto pasitraukė, nes nebenori taikstytis su situacija, kuri prieštarauja jo paties nuostatoms: „Dėstytojas dabar turi norėti, kad studentas mokytųsi, bet ne pats studentas.“
SITUACIJA: Rektorius profesorius Donatas Juragaitis neįžvelgia problemos, kad dėstytojai išeina: „Jų valia. Krūviai mažėja, ieško darbo kitur – natūralu. To proceso mes nesustabdysime.“