
Naujausios
Bankrutavo „Agro Balt“ aukso medalininkai
Liepos viduryje iš Kelmės rajone, Kukečių kaime, įsikūrusios „Berkos“ bendrovės, auginusios kiaules, atleista kelios dešimtys darbininkų. Bendrovei iškelta bankroto byla. Ji nepavilko skolų naštos.
Valstybiniam socialiniam draudimui, „Swedbankui“, grūdus ir kitą pašarą kiaulėms tiekusiems ūkininkams ir bendrovėms pradelsti įsipareigojimai, siekiantys apie 697 650 eurų, viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vietoj pusšimčio – tik aštuoni darbininkai
Šiemet birželio antrąją „Berkos“ bendrovės turtas perduotas Vilniuje įsikūrusiai UAB „Bankromax“.
Liepos 14 -ąją iš darbo atleisti visi bendrovės darbuotojai. Kaip pirmosios eilės kreditoriams jiems sumokėti atlyginimai.
Bendrovėje dirbusi Bronė Kančelkienė turėjo nedarbingumo lapelį, todėl iš darbo ji buvo atleista tik rugpjūčio 28 – ąją. Darbininkė tvirtino, jog, nors bendrovė vertėsi sunkiai, su darbuotojais būdavo atsiskaitoma.
Bendrovės kieme išrikiuota parduoti skirta technika: lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, srutvežis.
Tačiau fermos dar neištuštėjo. Jose auga keli tūkstančiai kiaulių. Jauniklius nupirko Plungės rajone gyvenantis ūkininkas, turintis mėsos parduotuvių tinklą.
Jis vėl priėmė į darbą aštuonis žmones: veterinarijos gydytoją, 4 šėrikus, 2 sargus ir malūnininką.
„AgroBalt“ medalius pakeitė skolos
Iki 2011 metų „Berkos“ bendrovė augino tik Lietuvos baltųjų veislės kiaules. Norėjo išsaugoti šios lietuviškos veislės genofondą. Jų siekius rėmė Europa. Net du kartus – 2005 ir 2010 metais – bendrovė pelnė „AgroBalt“ parodos aukso medalius.
Tačiau klasikinė veislė neatitiko komercinių reikalavimų. Vėliau lietuviškas baltąsias „Berka“ pradėjo kryžminti su norvegiškais landrasais, nes jų mėsa rinkoje buvo paklausesnė.
2014 metais jų augino 9500. „Berkoje“ dirbo 36, antrinėje įmonėje „Rosideta“ 17 darbuotojų. Tačiau jau tuomet bendrovėje tvyrojo nerimo nuotaikos.
Dėl afrikinio maro grėsmės pradėta patirti nuostolių. Teko imtis visų saugumo priemonių, pirkti dezinfekcinių medžiagų.
Svarbiausia – krito ir kiaulienos gyvojo svorio kainos. Kadangi užsidarė Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkos, sureagavo ir Europa. Už kilogramą gyvojo svorio pradėjo mokėti 13 euro centų pigiau.
Bendrovė neturėjo tiesioginių ryšių su Europos šalių mėsos perdirbėjais. Užteko ir lietuviškų rinkų. Tačiau lietuviško kapitalo mėsos perdirbimo įmonės už kilogramą kiaulienos gyvojo svorio mokėjo beveik litu pigiau.
Kilogramo gyvojo svorio kaina tuo metu svyravo apie 4 litus. O kiaulienos savikaina buvo gana didelė. Paršelius iki bekono svorio bendrovė išaugindavo per pusmetį, o kartais per 190 – 200 dienų. Skerdiena prilygo ekologiškai.
Lietuvoje gyvuojančios danų įmonės bekonus išaugina greičiau. Be to, kai kurios užsienio įmonės už motinines kiaules gauna tiesiogines išmokas. Taigi, konkurencinės sąlygos – labai nevienodos.
„Berka“ nuomojosi vieną fermą. Nuomotojas nusprendė fermą parduoti. Bendrovės vadovai turėjo apsispręsti, ar pirkti pastatą, ar iš jo iškeldinti kiaules. Paimtas kreditas iš banko. Ferma nupirkta. Tačiau paskola bankui vėliau atsirūgo.
Vilkosi ir daugiau skolų. Pasigirdo kalbų, jog bendrovė neatsiskaito už grūdus ūkininkams. Kai kurie už skolas pasiėmė kiaulių. Kas neturėjo kur jų laikyti – laukė pinigų.
Bendrovė tapo vienuolikos bylų teismuose dalyve, devyniose bylose ji dalyvavo kaip atsakovė, nes nepajėgė atsiskaityti su ūkininkais, parduotuvėmis, veterinarinių vaistų tiekėjais, banku ir Valstybinio socialinio draudimo fondu.
Iškėlė bankroto bylą
Šiemet vasario mėnesį „Berkos“ bendrovėje jau bedirbo 27 darbuotojai, antrinėje įmonėje „Rosideta“ – tik 4.
Už „Berkos“ darbuotojus bendrovė „Sodrai“ buvo skolinga 32 107 eurus, už „Rosidetos“ darbuotojus – 10 371 eurą.
„Swedbankas“ Šiaulių apygardos teisme bendrovei pateikė 80 686 eurų ieškinį. Didmenine prekyba grūdais užsiimanti bendrovė „Robusta“ per teismą pareikalavo 233 881 euro skolos. UAB „Veta“, prekiaujančiai veterinariniais vaistais, priteista 52 822 eurai.
Vėliau bendraieškiu pareikalavo įtraukti ir UAB „Baltic Agro“, kuriai „Berka“ liko skolinga 11 212 eurų. Teismas patenkino ir jos ieškinį.
Iš viso pradelsti bendrovės įsipareigojimai siekė apie 697 650 eurų ir viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto, kuris siekia 1 milijoną 302 tūkstančius eurų, vertės.
Šiemet vasario 9 dieną konstatuota, jog AB „Swedbank“ bendrovė savo įsipareigojimų nevykdo jau ilgą laiką, turto arešto aktų registro duomenimis, visas jos kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės ir lėšos yra areštuotos.
UAB „Berka“ su ieškovų pareikštais reikalavimais sutiko, prašė jai iškelti bankroto bylą, nes yra nemoki.
Balandžio 7 -ąją Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Berka“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovita“.
Tačiau vėliau bendrovės vadovai Apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo sprendimą iškelti bankroto bylą, nes kol buvo nagrinėjama byla, „Berkai“ pavyko sumažinti pradelstus kreditorinius įsipareigojimus šimtu tūkstančių eurų, ir jų suma jau nebeviršijo pusės bendrovės turto.
Tačiau kreditoriai nesutiko su tokiu reikalavimu. O apeliacinės instancijos teismas nepakeitė žemesniojo teismo sprendimo.
Tačiau pabrėžė, jog tokiu atveju, jeigu įmonė atkurtų savo mokumą ir įvykdytų kreditorinius reikalavimus, bankroto byla galėtų būti nutraukta.
Kūrė vieni, bankrutuoja kiti
Gali būti, jog „Berkos“ bankrotą paspartino ir savininkų kaita. Bendrovę įkūrė ilgą laiką „Pergalės“ kolūkyje zootechniku dirbęs Jonas Gudaitis. Dalį akcijų turėjo ūkininkai Roma ir Vytautas Kareivos. Šios šeimos dar 2014 metais buvo bendrovės savininkai.
Tačiau netrukus jie pardavė savo akcijas. Iš Dalios ir Jono Gudaičių, išsikėlusių į Kauną, akcijas nupirko Baisogaloje įkurtos bendrovės „Kiaulių veislininkystė“ direktorius Stanislovas Rimkevičius. Kareivų akcijas perpirko pastaruoju metu bendrovei vadovavęs ir pats nemažai akcijų turėjęs Saulius Šimkus su žmona Sigita.
„Šiaulių kraštas“ bandė su buvusiu direktoriumi S. Šimkumi susisiekti telefonu ir pasiteirauti jo nuomonės apie bankrotą. Tačiau bendrovės vadovas neatsiliepė. Kad jis pastaruoju metu vengia bendravimo patvirtino ir Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė.
Autorės nuotr.
DARBAS: Dar 2014 metais, Lietuvos pakraščiuose pastebėjus kiaulių maro židinius, „Berkos“ bendrovėje dirbo 36 Kukečių ir aplinkinių kaimų žmonės.
ĮKŪRĖJAS: Buvęs „Pergalės“ kolūkio zootechnikas Jonas Gudaitis, 1994 metais subūręs dar keletą bendraminčių, neleido išardyti kolūkio kiaulidžių. Nupirko pastatus ir nuo 130 kiaulaičių pradėjo kurti bendrovę.
MIŠRŪNAI: Gyvulių skaičius „Berkoje“. Taikytasi prie rinkos pokyčių. Lietuviškos baltosios kiaulės pradėtos kryžminti su norvegiškais landrasais, nes raumeningesnė mėsa labiau perkama. Tačiau tai nepadėjo išsigelbėti nuo skolų.