Iš privalomos tarnybos – vėl į kariuomenę

Iš pri­va­lo­mos tar­ny­bos – vėl į ka­riuo­me­nę

„Sveiks tams­ta!“ – va­kar it vie­nas į va­do pa­svei­ki­ni­mą at­sa­kė pen­kias­de­šimt pri­va­lo­mą­ją pra­di­nę ka­ro tar­ny­bą Karinių oro pajėgų Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­ne Rad­vi­liš­ky­je bai­gu­sių ka­rių. Nuo šian­dien jie su­grįž­ta į ci­vi­lio gy­ve­ni­mą. Net še­šio­li­ka ka­rių pa­si­rin­ko kar­je­rą ka­riuo­me­nė­je.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Dė­ko­jo ir lai­mi­no

Iš­kil­min­go­je nuo­la­ti­nės pri­va­lo­mo­sios pra­di­nės ka­ro tar­ny­bos ka­rių iš­lei­di­mo į at­sar­gą ce­re­mo­ni­jo­je iš­šau­tos trys šū­vių sal­vės: už Tė­vy­nę Lie­tu­vą, už Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę ir už Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­no (OGB) ka­rius.

„Nuo­šir­džiai ti­kiu, kad tar­ny­ba jus su­for­ma­vo ir pa­kei­tė į ge­rą­ją pu­sę. Pa­mi­nė­si­te ma­no žo­dį: kaip no­riai, praė­jus ku­riam lai­kui, drau­gų bū­ry­je gir­si­tės apie tai, kad praė­jo­te vy­riš­ku­mo mo­kyk­lą ir tu­rė­jo­te ga­li­my­bę de­vy­nis mė­ne­sius ati­duo­ti tė­vy­nei ir tar­nau­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei. Jūs lie­ka­te vi­sam lai­kui ka­ri­nės šei­mos da­li­mi“, – sa­kė Ka­ri­nių oro pa­jė­gų (KOP) va­das pul­ki­nin­kas Aud­ro­nis Na­vic­kas.

Tar­nau­ti į OGB ka­riai bu­vo per­kel­ti va­sa­rio 5 die­ną, pir­muo­sius mė­ne­sius pra­lei­dę Di­džio­jo Lie­tu­vos et­mo­no Jo­nu­šo Rad­vi­los mo­ko­ma­ja­me pul­ke. Ba­ta­lio­ne ka­riai bai­gė spe­cia­lis­tų ir sky­rių ren­gi­mo, ko­lek­ty­vi­nio ko­vi­nio ren­gi­mo kur­sus, tre­ni­ra­vo­si na­cio­na­li­nė­se ir tarp­tau­ti­nė­se pra­ty­bo­se.

KOP ka­pe­lio­nas ma­jo­ras Vir­gi­ni­jus Vei­len­tas dė­ko­jo, kad ka­riai sa­vo no­ru atė­jo mo­ky­tis gin­ti Tė­vy­nę, kad pa­da­rė „di­džiu­lį žings­nį, ku­rį pa­ste­bė­jo ne tik Lie­tu­va, bet ir pa­sau­lis“.

Su ka­riais daug bend­rau­jan­tis V. Vei­len­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­si­kei­tė ne tik ka­rių mo­ty­va­ci­ja, bet ir vi­suo­me­nės nuo­sta­ta. V. Vei­len­tas vi­sus ka­rius pa­lai­mi­no.

Ge­riau­siu ka­riu ba­te­ri­jos, sky­rių va­dai iš­rin­ko jau­nes­nį­jį ei­li­nį Be­ną Baš­kį, jam A. Na­vic­kas įtei­kė KOP me­da­lį.

„Tė­vy­nės la­bui!“ – sa­vo kal­bą ka­rių var­du bai­gė B. Baš­kys.

Pa­tys ka­riai ge­riau­siu iš­rin­ko jau­nes­nį­jį ei­li­nį Ar­vy­dą Pet­ro­šių, jį ap­do­va­no­jo kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro pa­ta­rė­ja Gin­ta­rė Ja­nu­lai­ty­tė.

Vi­siems ka­riams įtei­ki tar­ny­bos bai­gi­mo pa­žy­mė­ji­mai. Ka­rių gar­bei KOP or­kest­ras sky­rė mu­zi­ki­nę do­va­ną.

Tar­naus Avia­ci­jos ba­zė­je

„Nuo­tai­ka pa­ky­lė­ta, di­džiu­lė šven­tė ir šei­mai, ir man. Ma­lo­nu pa­si­džiaug­ti įver­ti­ni­mu prieš drau­gus, ar­ti­muo­sius, vi­są ba­ta­lio­ną. Pas­tan­gos ne­nuė­jo vel­tui“, – džiau­gė­si jau­nes­ny­sis ei­li­nis B. Baš­kys.

Jo pa­svei­kin­ti at­vy­ko ne tik tė­vai, bet ir žmo­na su nau­ja­gi­miu – rugp­jū­čio 23 die­ną gi­mu­siu Adu. Kai gi­mė sū­nus, B. Baš­kys bu­vo iš­leis­tas sep­ty­nioms pa­roms tė­vys­tės ato­sto­gų, kai ne­rei­kė­da­vo bu­dė­ti, sku­bė­da­vo į na­mus ir sa­vait­ga­liais. „Sun­ku, bet su­si­tai­kė­me – to­kia tar­ny­ba“, – šyp­so­jo­si ka­rys.

Tar­nau­ti B. Baš­kys atė­jo sa­va­no­riš­kai. Pir­mo­sios sa­vai­tės Ruk­lo­je šiek tiek iš­gąs­di­no: tvar­ka, ry­ti­nės mankš­tos, re­ži­mas, dis­cip­li­na.

„Kiek­vie­nam bu­vo di­des­nis ar ma­žes­nis šo­kas, o po dvie­jų sa­vai­čių tai ta­po ru­ti­na. Įsi­va­žia­vo or­ga­niz­mas, pri­pra­tau emo­ciš­kai. Užg­rū­di­no“, – sa­kė B. Baš­kys. At­vy­kus į OGB lau­kė įpras­ta ta­pu­si ka­rio kas­die­ny­bė.

Su­dė­tin­giau­sia, ma­no va­do­vy­bės įver­tin­tas ka­rys, bu­vo tin­ka­mai įvyk­dy­ti už­duo­tis, ypač per bai­gia­mą­sias pra­ty­bas. Ste­bint ver­tin­to­jams rei­kė­jo su­val­dy­ti vi­są sa­vo sky­rių, pa­ro­dy­ti ge­riau­sia, ką iš­mo­ko. Vi­si ka­riai bu­vo įver­tin­ti „la­bai ge­rai“.

B. Baš­kys tar­ny­bą tęs KOP Avia­ci­jos ba­zė­je. Ci­vi­li­nia­me gy­ve­ni­me dir­bęs ug­nia­ge­siu-gel­bė­to­ju, šį dar­bą at­liks ir ka­riuo­me­nė­je. Pro­fe­si­nę ka­ro tar­ny­bą jis pla­nuo­ja pra­dė­ti jau po sa­vai­tės.

Bū­si­miems šauk­ti­niams B. Baš­kys lin­ki ne­pa­būg­ti iš­šū­kių, ne­nu­leis­ti no­sies, siek­ti už­si­brėž­to tiks­lo. Ir steng­tis, steng­tis, steng­tis.

Tė­vo pė­do­mis

A. Pet­ro­šių iš Ven­tos (Ak­me­nės r.) pa­svei­ki­no tė­tis Žyd­rū­nas, pen­kia­me­tė se­su­tė Vė­jū­nė ir drau­gė Sand­ra.

„Bu­vo vis­ko: lau­kiau ir pa­bai­gos, ir vėl no­rė­jau ­lik­ti“, – juo­kė­si ka­rys.

A. Pet­ro­šiui bu­vo staig­me­na, kad bū­rio ka­riai jį iš­rin­ko ge­riau­siu ka­riu: „Pa­dė­ko­jau ka­riams už įver­ti­ni­mą. Ma­nęs ne­rei­kė­jo spaus­ti, vers­ti, vi­sur da­ly­va­vau sa­va­no­riš­kai. Su­sit­var­kiau su už­duo­ti­mis, ro­džiau ini­cia­ty­vą. Vi­sa­da gal­vo­jau, kad tei­sin­gai pa­si­rin­kau. Ir sun­kiau­sio­mis aki­mir­ko­mis sau kar­to­jau: pa­si­ry­žau ir tu­riu pa­baig­ti.“

Tar­ny­bo­je ka­rys iš­mo­ko pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi, elg­tis drą­siai, už­tik­rin­tai.

Su­dė­tin­ga bu­vo iš­tver­ti ru­ti­ną, trin­tį, ma­ty­ti vis tuos pa­čius vei­dus. Prob­le­mas iš­spręs­da­vo vis­ką per­mąs­ty­da­mas ir pra­dė­da­mas iš nau­jo. Sun­ku bū­da­vo ir grįž­ti po lais­va­die­nių, pa­lik­ti ma­žą­ją se­su­tę, ku­ri vi­suo­met lauk­da­vo, pra­šy­da­vo pa­skam­bin­ti.

Ka­riuo­me­nė­je tar­na­vo ir A. Pet­ro­šiaus tė­tis, ir se­ne­lis. „Gal­vo­jau, ko­dėl aš ki­toks? Sek­da­mas jų pė­do­mis, nu­ta­riau pa­rei­gą at­lik­ti sa­va­no­riš­kai“, – sa­kė ka­rys.

Iki ka­riuo­me­nės A. Pet­ro­šius dir­bo me­lio­ra­to­riu­mi. OGB pa­si­rin­ko dėl tė­čio, ku­ris čia yra tar­na­vęs ze­ni­ti­nės pa­tran­kos vyr. šau­liu. To­kią vi­zi­ją tu­rė­jo ir Ar­vy­das, bet paaiš­kė­jo, kad šios pa­tran­kos jau ne­be­nau­do­ja­mos. Ta­po šau­liu-ved­liu. Tar­ny­bą A. Pet­ro­šius tęs Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų (KASP) re­zer­ve.

„Svar­biau­sia – ryž­tas ir tiks­las. Jei ne­tu­ri tiks­lo, nie­ko ne­pa­siek­si. Pa­lai­kiau sū­nų, – sa­kė Ar­vy­do tė­tis, ku­ris do­mi­si vis­kuo, kas vyks­ta ka­riuo­me­nė­je. – Esu Tė­vy­nės pa­trio­tas. Man į krau­ją įau­gę. Sten­giau­si ir sū­nų taip išauk­lė­ti“.

Ma­lo­nus re­zul­ta­tas

OGB va­das pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas Ne­ri­jus Kač­kaus­kas su­skai­čia­vo: per du de­šimt­me­čius tar­ny­bos yra iš­lei­dęs be­veik 500 ka­rių-šauk­ti­nių.

„Vi­sa­da ma­lo­nu ma­ty­ti re­zul­ta­tą. Pra­ty­bos pa­ro­dė, kad ka­riai yra pa­si­ren­gę“, – sa­kė N. Kač­kaus­kas.

Va­dą nu­džiu­gi­no, kad daug ka­rių nu­spren­dė tęs­ti tar­ny­bą. Pla­nuo­ja­ma, kad 11 ka­rių tar­naus OGB, 4 – Avia­ci­jos ba­zė­je, vie­nas – KASP re­zer­ve. Ma­no, kad spren­di­mą lė­mė ge­ra at­mos­fe­ra, ga­li­my­bė tu­rė­ti dar­bą.

„Va­dų dar­bas – ka­rį iš­lai­ky­ti, mo­ty­vuo­ti. Ne­rei­kia nie­ko peik­ti, gąs­din­ti. Mes tu­ri­me bū­ti ko­man­da“, – sa­kė N. Kač­kaus­kas.

Pla­nuo­ja­ma, kad nau­ji šauk­ti­niai į OGB at­vyks gruo­džio mė­ne­sį. Šie­met jų skai­čius ne­pa­kis.

Rug­sė­jo 12–16 die­no­mis į at­sar­gą Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pa­da­li­niuo­se Vil­niu­je, Klai­pė­do­je, Pa­ne­vė­žy­je, Rad­vi­liš­ky­je ir Ma­ri­jam­po­lė­je iš­lei­džia­ma per 600 šauk­ti­nių ka­rių. Tai – pa­sku­ti­niai į at­sar­gą iš­lei­džia­mi 2015 me­tų šau­ki­mo nuo­la­ti­nės pri­va­lo­mo­sios pra­di­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riai.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

ŠEI­MA: Be­ną Baš­kį pa­svei­kin­ti at­vy­ko žmo­na ir rugp­jū­tį gi­męs sū­nus.

SA­VIŠ­KIAI: Pas­vei­kin­ti su sėk­min­gai baig­ta tar­ny­ba Ar­vy­do Pet­ro­šiaus at­vy­ko tė­tis Žyd­rū­nas, drau­gė Sand­ra ir se­su­tė Vė­jū­nė.

AR­TI­MIE­JI: Iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo ka­rių ar­ti­mie­ji.

RI­KIUO­TĖ: Nuo­la­ti­nę pri­va­lo­mą­ją pra­di­nę ka­ro tar­ny­bą Ka­ri­nių oro pa­jė­gų Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­ne Rad­vi­liš­ky­je bai­gė 50 ka­rių.

SAL­VĖS: Trys šū­vių sal­vės skir­tos Tė­vy­nei Lie­tu­vai, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei ir Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­no ka­riams.

PA­LAI­MI­NI­MAS: Ka­rius pa­lai­mi­no ka­pe­lio­nas ma­jo­ras Vir­gi­ni­jus Vei­len­tas.

PA­GER­BI­MAS: Ge­riau­siu ka­riu iš­rink­tam jau­nes­nia­jam ei­li­niui Be­nui Baš­kiui KOP at­mi­ni­mo me­da­lį „Už pa­vyz­din­gą tar­ny­bą“ įtei­kė KOP va­das pul­ki­nin­kas Aud­ro­nis Na­vic­kas.

GAR­BĖ: Ka­riai ge­riau­siu iš­rin­ko jau­nes­nį­jį ei­li­nį Ar­vy­dą Pet­ro­šių. Jam Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­nę vė­lia­vą pa­do­va­no­jo kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro pa­ta­rė­ja Gin­ta­rė Ja­nu­lai­ty­tė.

AT­SIS­VEI­KI­NI­MAS: Pa­baig­tu­vėms – bend­ra nuo­trau­ka.

PA­BAIG­TU­VĖS: Po ce­re­mo­ni­jos ka­riai per­si­ren­gė ci­vi­liais rū­bais ir ati­da­vė uni­for­mas.

Al­vy­do TA­MO­ŠIŪ­NO nuo­tr.

PO­KAL­BIS: Tar­ny­bą bai­gęs Mek­si­ko­je gi­męs Liud­vi­kas Ja­ka­vi­čius bend­ra­vo su ka­pe­lio­nu ma­jo­ru Vir­gi­ni­ju­mi Vei­len­tu. „Jau­čiuo­si ge­rai, nes bai­giau tar­ny­bą. Šis iš­šū­kis bu­vo sun­kiau­sias gy­ve­ni­me“, – ang­liš­kai sa­kė ka­rys.