
Naujausios
Muziejaus erdvėse – šiuolaikinis menas
Šiaulių „Aušros“ muziejuje surengta retrospektyvi paroda, pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį apibendrinanti ir atspindinti Šiauliuose vykusius meno procesus. Muziejaus erdvėse eksponuojami įvairių žanrų ir stilių kūriniai, juose galima rasti ir istorinių įvykių įamžinimą, ir siurrealizmo ar fantasmagorijų.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Mano kalba – tarptautinė
Trečiadienį „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Susitikimai. Šiauliečiai menininkai“, skirta miesto 780-ajam jubiliejui paminėti. Išskirtinei parodai atiduotos parodų, koncertinės salės, parodos kūriniais pakeista nuolatinė ekspozicija.
Parodoje eksponuojami 48 autorių 93 tapybos, grafikos, tekstilės, keramikos ir skulptūros darbai. Didžioji dalis autorių dirbo, vis dar dirba ar buvo išugdyti Šiaulių universitete, kiti baigę Vilniaus dailės akademiją grįžo kurti į Šiaulius. Dalis menininkų liko sostinėje ir į gimtąjį miestą grįžta pristatyti naujų projektų, parodų.
Dauguma darbų yra premijuoti ir eksponuoti svarbiose respublikinėse, tarptautinėse parodose, į Lietuvos meno istoriją yra įėję kaip unikalūs ir meistriški.
„Parodoje jaučiuosi kaip svečias. Čia rodomi mano trys ankstesnių metų darbai. Jie buvo eksponuoti Maskvoje, Varšuvoje, Lietuvoje, pernai – personalinėje parodoje. Darbai siejasi su istorijos atmintimi, archeologija, senaisiais ženklais, istoriniais motyvais. Galbūt mano patirtys kam nors primins jų patirtis“, – apie savo kūrinius kalbėjo Vilniuje gyvenantis šiaulietis Algimantas Biguzas.
Menininko nuomone, meno kalba – tarptautinė, jai nereikia vertėjo.
Retrospektyva pirmą kartą
Parodos atidaryme kalbėjęs „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza sakė, jog muziejus nuo seno turi didžiulę meno, dailės kūrinių kolekciją. Tradiciškai susiklostė, kad kaupiamas ir šiuolaikinis menas – bandomas atspindėti miesto meninis vyksmas.
Muziejaus rinkiniuose yra sukaupti 41 šiauliečio autoriaus darbai. Iš viso sukaupta apie 5 tūkstančius darbų. Iš jų – 3 800 yra Gerardo Bagdonavičiaus, apie 700 – Antano Krištopaičio, kitų autorių darbų – mažiau nei 500.
„Laikas eina, o spragas reikia užpildyti. Sugalvojome padaryti planą iš trijų esminių žingsnių: surinkti iš menininkų darbus, kuriuos jie kūrė nuo 1990 metų iki šių dienų, gavus finansavimą prie parodos išleisti katalogą, ieškoti pinigų ir visus ar dalį darbų, patariant ekspertų komisijai, įsigyti, kad turėtumėme to laikmečio menininkų kūrybinį palikimą“, – sakė muziejaus vadovas.
Paroda suformuota iš autorių asmeninių kolekcijų. Šalia eksponuojami „Aušros“ muziejaus rinkiniuose ir privačiose kolekcijose saugomi anapilin išėjusių šiauliečių menininkų Eduardo Juchnevičiaus, Antano Krištopaičio, Viktoro Ostašenkovo, Birutės ir Kazio Kasperavičių darbai, sukurti nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.
Tradicinio ir moderniojo meno sandūra
Vienas komisijos narių, padėjusių atrinkti kūrinius parodai, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis atkreipė dėmesį, jog muziejinė erdvė kiekvienam parodoje kūrinius eksponuojančiam menininkui suteikia galimybę atsidurti viename istoriniame laike.
„Kūriniai, kurie ką tik protestavo prieš institucijas, dabar atsidūrė po vienu muziejaus stogu. Į menininko kūrybą dabar galime pažvelgti kaip į kažką paprasto, kasdienio ir organiško, kaip į miesto kvėpavimą. Žmonės atsiranda ir išnyksta, bet miestas, kaip organizmas, toliau tęsia savo istoriją, gyvena“, – sakė V. Kinčinaitis.
„Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja, parodos kuratorė Odeta Stripinienė pažymi, jog autorių ir jų darbų gausa išryškina tradicinio ir moderniojo meno sandūrą, skirtingoms menininkų kartoms aktualias idėjas ir temas, leidžia juos geriau pažinti kaip kūrėjus. Parodoje eksponuojama nuo vieno iki keleto autoriaus kūrinių.
„Šiaulietis menininkas yra judantis, besikeičiantis. Į bendrą kontekstą labai gražiai įsilieja jaunoji karta. Paroda atskleidžia, kad yra daug labai gabių kuriančių šiauliečių“, – sakė O. Stripinienė. Šis laikas tapo atradimų, eksperimentų ir transformacijų, naujų koncepcijų, technikų, išraiškos formų ieškojimo ir pritaikymo metas.
Pasak parodos kuratorės, buvo nelengvas iššūkis tokių skirtingų žanrų, stilistikos šiuolaikinio meno kūrinius suderinti vieną šalia kito, pritaikyti senovinio interjero Ch. Frenkelio rūmų erdvėje.
„Kartais priešingybė – senas ir naujas – visai gražiai suskamba. Manau, jog kūriniai netikėtoje erdvėje atsiskleidė naujomis spalvomis“, – svarstė O. Stripinienė.
Paroda veiks iki lapkričio 6 dienos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PARODA: Retrospektyvi paroda „Susitikimai. Šiauliečiai menininkai“ išsiskiria tuo, kad pirmą kartą per atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį (1990–2016) apibendrina ir atspindi Šiauliuose vykusius meno procesus.
KŪRINYS: Parodoje eksponuojami tapybos, grafikos, keramikos, skulptūros darbai. 2008 metų Vitalijos Kurtinaitienės darbas „Lyginimo lenta“.
AKTUALIJOS: Muziejaus erdvėje dera ir šiuolaikinis aktualijos – 2013 metų Kornelijaus Užuoto paveikslas „Siesta“.
SANDŪRA: „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja, parodos kuratorė Odeta Stripinienė pažymi, jog autorių ir jų darbų gausa parodoje išryškina tradicinio ir moderniojo meno sandūrą.
EKSPONATAS: Parodoje eksponuojamas šiauliečio skulptoriaus Gintauto Lukošaičio visuomeniniu protesto simboliu tapęs jo darbas „Tobulas pilietis“, vaizduojantis rusų politinių performansų autorių Piotrą Pavlenskį užsiūta burna.