Ant kapų rado sąvartyną

Ant ka­pų ­ra­do są­var­ty­ną

Vil­nie­tė Jū­ra­tė, praė­ju­sį sa­vait­ga­lį at­vy­ku­si prie tė­vo ka­po Kur­šė­nų mies­to se­no­sio­se ka­pi­nė­se, bu­vo, švel­niai ta­riant, šo­ki­ruo­ta. Tai, ką pa­ma­tė, anot į „Šiau­lių kraš­tą“ be­si­krei­pu­sios mo­ters, ją su­krė­tė iki šir­dies gel­mių: vi­sa bran­gaus žmo­gaus ka­pa­vie­tė ir ki­tos kai­my­ni­nės bu­vo už­vers­tos nu­pjau­to me­džio ša­ko­mis ir kel­mais.

Dar di­des­nis akib­rokš­tas mo­ters lau­kė pa­si­kal­bė­jus su Kur­šė­nų ko­mu­na­li­nio ūkio at­sto­vu.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Ne­pa­ti­kė­jo sa­vo aki­mis

Po­nia Jū­ra­tė, šeš­ta­die­nio ry­tą va­žiuo­da­ma į Kur­šė­nus, kur pa­lai­do­tas tė­tis, net ne­nu­jau­tė, ko­kį su­krė­ti­mą jai teks pa­tir­ti. Ti­kė­jo­si gim­ta­die­nio pro­ga už­deg­ti tė­čiui žva­ke­lę, ra­miai pa­sė­dė­ti prie jo ka­po, min­ti­mis pa­gerb­ti mi­ru­sį­jį.

Ta­čiau nu­ti­ko taip, kad ant ar­ti­mo­jo ka­po mo­te­ris ne­ga­lė­jo ne tik už­deg­ti žva­ke­lę, bet ne­tgi ar­čiau priei­ti.

Anot vil­nie­tės, ka­pa­vie­tės iš po už­vers­tų ša­kų ir me­džių la­pų bu­vo iš­lin­dęs vos ne­di­de­lis plo­te­lis. Ša­kos bu­vo už­gulu­sios ir ka­po gė­les. Priė­ji­mą prie ka­pa­vie­tės ati­tvė­rė ta­ke­ly­je su­ri­kiuo­ti me­džių kel­mai.

Ne ką ge­riau at­ro­dė ir ki­tos tos ei­lės ka­pa­vie­tės – vis­kas už­vers­ta švie­žiai nu­pjau­to­mis ša­ko­mis, la­pais ir pju­ve­no­mis.

„Tai, ką pa­ma­čiau, pri­ly­gin­čiau ka­po iš­nie­ki­ni­mui, už ku­rį tu­ri bū­ti bau­džia­ma“, – su gė­la kal­ba mo­te­ris.

Vaiz­do su­krės­ta vil­nie­tė, in­ter­ne­to tink­la­lapy­je su­si­ra­du­si už ka­pi­nių prie­žiū­rą at­sa­kin­gos UAB Kur­šė­nų ko­mu­na­li­nio ūkio Ap­lin­kos prie­žiū­ros ir tvar­ky­mo pa­da­li­nio va­do­vo Jo­no Luk­šo te­le­fo­ną, su­rin­ko nu­me­rį.

Spe­cia­lis­tui pa­sa­kiu­si pa­sta­bą apie ne­sut­var­ky­tą ka­pa­vie­tę ir apie ne­pa­gar­bą mi­ru­sia­jam, po­nia Jū­ra­tė tei­gia iš­gir­du­si ne pa­ža­dą ope­ra­ty­viai su­tvar­ky­ti te­ri­to­ri­ją, o šiurkščią pastabą: „Neaiš­kin­ki­te, kaip mums dirb­ti.“

„Už­si­mi­nu­si, jog kreip­siuo­si į žur­na­lis­tus, iš­gir­dau iro­niš­ką rep­li­ką, kad žur­na­lis­tai man ka­po ne­sut­var­kys“, – pri­si­me­na įskau­din­ta mo­te­ris.

Paš­ne­ko­vės ži­nio­mis, me­dis ka­pi­nė­se bu­vo nu­pjau­tas iš­va­ka­rė­se.

Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, kad die­nos dar­bų pa­bai­go­je ka­pi­nės, juo­lab žmo­nių ka­pa­vie­tės, tu­rė­jo bū­ti su­tvar­ky­tos.

Ne­ži­no­jęs...  apie gim­ta­die­nį

J. Luk­šas pri­pa­ži­no, kad ne­su­sip­ra­ti­mo bū­ta. Ta­čiau dėl to la­biau esą kal­ta ant­ro­ji pu­sė, mat pa­skam­bi­nu­si mo­te­ris jo paaiš­ki­ni­mų net ne­ban­dė klau­sy­ti, tik žė­rė pre­ten­zi­jas.

„Kad šeš­ta­die­nį ne­sut­var­ky­tą ka­pa­vie­tę ra­do – su­ta­pi­mas. Kas ga­lė­jo ži­no­ti, kad kaž­kie­no ten gim­ta­die­nis... Jei ži­no­čiau, ku­ri ten ta ka­pa­vie­tė, nuei­čiau ir ke­pu­rę nu­kel­čiau“, – žur­na­lis­tams sa­kė va­do­vas.

Pa­sak jo, penk­ta­die­nį se­no­sio­se Kur­šė­nų mies­to ka­pi­nė­se tik­rai bu­vo pjau­na­mas me­dis, dar­bai tę­sė­si maž­daug iki sep­tin­tos va­ka­ro, tai­gi te­ri­to­ri­jai iš­va­ly­ti lai­ko pri­trū­ko.

J. Luk­šas pa­ti­ki­no, kad ka­pi­nės su­tvar­ky­tos pir­ma­die­nį, vis dėl­to iš­si­ta­rė, kad nuo ka­pa­vie­čių ir ta­kų vis dar ne­pa­ša­lin­tos „smulk­me­nos“ – da­lis la­pų, pju­ve­nų.

Va­do­vas už­tik­ri­no, kad mi­ru­sių­jų ka­pa­vie­tės dėl lai­ki­no ne­pa­to­gu­mo ap­ga­din­tos ne­bu­vo, tad jo­kios tur­ti­nės ža­los ne­pa­da­ry­ta.

O mo­ra­li­nės?

Dėl in­ci­den­to at­si­pra­šy­ta

Įmo­nės Kur­šė­nų ko­mu­na­li­nio ūkio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vir­gi­ni­jus Šim­kus apie ne­ma­lo­nų įvy­kį va­kar su­ži­no­jo iš „Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­tų.

Va­do­vo žo­džiais, ka­pi­nių prie­žiū­ra ir tvar­ky­mas – ga­nė­ti­nai su­dė­tin­gas dalykas, nes ta­kai se­no­sio­se mies­to ka­pi­nė­se tarp ka­pa­vie­čių siau­ri, ne­re­tai la­bai komp­li­kuo­jan­tys ne tik nu­pjau­tų me­džių, bet ir nu­ge­nė­tų ša­kų iš­ga­be­ni­mą.

Ne­pai­sant to, va­do­vas pri­pa­ži­no, kad ka­po ap­lan­ky­ti at­vy­ku­si mo­te­ris pa­reiš­kė tei­sin­gas pre­ten­zi­jas: pa­lik­ti me­die­nos at­lie­kas tie­siog ant ka­po – ne­pa­gar­bu ir nee­tiš­ka.

Dėl pa­lik­tos ne­tvar­kos ir Ap­lin­kos prie­žiū­ros ir tvar­ky­mo pa­da­li­nio va­do­vo J. Luk­šo bend­ra­vi­mo to­no va­kar V. Šim­kus as­me­niš­kai at­si­pra­šė mo­ters.

„Ka­pų, ka­pi­nių te­ma – su­bti­lus rei­ka­las. Dar­bai – dar­bais, o į tai, kas jaut­ru, rei­kia žvelg­ti su žmo­giš­ka pa­gar­ba“, – ne­tei­sin­da­mas pa­val­di­nio sa­kė Kur­šė­nų ko­mu­na­li­nio ūkio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Skai­ty­to­jos nuo­tr.

KAPAVIETĖ: Prie ka­po – nei priei­ti, nei per­lip­ti.

DAR­BAS: Mo­te­ris ne­baig­tą me­džius pjo­vu­sių ko­mu­na­li­nin­kų dar­bą va­di­na  ka­po iš­nie­ki­ni­mu.

KA­PAS: Tė­vo, pa­lai­do­to Kur­šė­nų mies­to ka­pi­nė­se, ap­lan­ky­ti at­va­žia­vu­si duk­ra tarp ša­kų ir la­pų sun­kiai įžvel­gė ka­pą.