TAS TREČIASIS – TAI MIESTAS!

TAS TRE­ČIA­SIS – TAI MIES­TAS!

Vilius Puronas

Ta­py­ba ant fa­sa­dų ar ant tuš­čių rek­la­mos plokš­tu­mų, tai – pui­ku! Iš tie­sų, juk vi­si di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai, sos­ti­nė, ypač Kau­nas ir Klai­pė­da, sa­ve ap­si­da­žė ir ra­miai žio­vau­ja, sau gė­dos ne­pa­si­da­rę. Tie­sa, fa­sa­dų ta­py­ba, nors tė­ra mo­nu­men­ta­lio­jo me­no imi­ta­ci­ja, ko­kių 5–8 me­tų lai­ki­nas de­ko­ras, ta­čiau ir tai ge­riau, kaip nie­ko, jei ji – sa­vo vie­to­je.

Tai, kad Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jos rū­mai yra šio pro­ce­so ini­cia­to­rius – ob­jek­ty­vi rea­ly­bė. Juk pa­ro­dų sa­lė­se vai­to­ja tuš­tu­ma, ma­žai ten ką be­trau­kia. Štai ko­dėl ta­py­bai, kaip kla­si­ki­nei vaiz­duo­ja­mo­jo me­no ša­kai, tam­pa rea­lu da­ry­tis tai­ko­mo­jo me­no at­mai­na, de­ko­ruo­jant fa­sa­dus, to­kiu bū­du sa­ve in­terg­ruo­jant į elekt­ro­ni­kos pa­keis­tą pa­sau­lį.

Pa­sau­ly­je to­kių pa­vyz­džių – nors ve­ži­mais vežk, o Šiau­liuo­se tai – re­vo­liu­ci­ja, es­te­ti­nės evo­liu­ci­jos at­mai­na. Nea­be­jo­ti­na, kad tuos pro­ce­sus me­no­ty­ri­nin­kai pa­ste­bės ir ap­ra­šys, ne­praė­jus nė ke­liems de­šimt­me­čiams.

Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jos su­reng­tas tarp­tau­ti­nis gat­vės me­no ple­ne­ras Sau­lės pa­gro­bi­mas ver­tin­ti­nas vie­nap­ras­miš­kai: BRA­VO, KIN­ČI­NAI­TI!

Juk tik Vir­gi­ni­jaus dė­ka vie­na iš bran­džių kū­ry­bi­nių ini­cia­ty­vų ta­po mies­to rea­ly­be. Me­nu 2003–2008-ai­siais me­tais tęs­ti­nį me­ta­lo plas­ti­kos ple­ne­rą, ku­ris vi­ce­me­rės Jav­to­kie­nės lai­kais bu­vo su­nai­kin­tas. Me­nu ki­tas ke­lias be­jė­giš­kas Vir­gi­ni­jaus pa­stan­gas pla­nuo­ti pa­na­šaus pro­fi­lio ren­gi­nius, mies­tą de­ko­ruo­jant spal­va ir ta­py­ba. Vi­sos pa­stan­gos ir idė­jos baig­da­vo­si sa­vi­val­dy­bė­je. Vie­na­me iš sky­rių jos pri­bur­bu­liuo­da­vo tarp iro­niš­kų šyp­se­nė­lių...

Ta pro­ga pri­si­mi­niau to­kį Mar­ty­ną Snio­ką, ta­len­tin­gą „gra­fi­čio chu­li­ga­ną“, ku­ris 2013 me­tų rugp­jū­ty­je be­si­trin­da­mas gim­tuo­siuo­se Šiau­liuo­se sa­va­va­liš­kai ir ne­le­ga­liai de­ko­ra­vo gar­sio­jo „Me­nų fab­ri­ko“ griu­vė­sius. Pri­de­du ano „nu­si­kal­ti­mo“ vie­ną nuo­trau­ką ir at­si­mi­ni­mą, kad ka­bi­ne­tuo­se jo ini­cia­ty­vos tuo­met ir­gi bu­vo įver­tin­tos ato­dū­siais bei iro­niš­ko­mis šyp­se­nė­lė­mis...

Kai du dur­niai pe­ša­si –

lai­mi tre­čia­sis.

Tas tre­čia­sis –

tai mies­tas!

Dar te­be­sig­ro­ži­me „Ver­kian­čios mer­gai­tės“ at­si­ra­di­mo is­to­ri­ja, bei „Penk­to­jo kė­li­nio“ nu­ver­ti­mo ka­ko­fo­ni­ja, ad­mi­nist­ra­ci­niu kvai­lu­mu, nuai­dė­ju­sia per vi­są Lie­tu­vą.

Tal­pi­nu vie­ną iš ano­ni­mi­nių ko­men­ta­rų, dvel­kian­čių ju­ri­di­ne rea­ly­be.

2016-08-27 13.01. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, kaip pas Kin­či­nai­tį ple­ne­re da­ly­va­vu­sie­ji pro­jek­tai, ku­riems ne­skir­ta jo­kia vie­ta, įgau­na pa­grei­tį ir yra vis tiek vė­liau rea­li­zuo­ja­mi. Tai kam ta­da tas cir­kas su ko­mi­si­jo­mis, veik­los nuo­sta­tais, tei­si­ne tvar­ka?

Da­bar­ti­nį fa­sa­dų ta­py­bos pro­trū­kį di­de­lė gat­vės iš­min­čių da­lis sie­ja su ma­no as­me­ny­be. Tą man gie­da net po­li­ti­kai, ruoš­da­mie­si rin­ki­mų ba­ta­li­joms. Gir­di, tai – da­bar­ti­nės val­džios for­ma vi­suo­me­nei ro­dy­ti, kad ji bai­siai glo­bo­ja me­nus, o ne pu­ro­nus. Iš anks­to at­si­sa­kau gar­bės, bet jei pri­vers­ti­nai man ją kiš – pri­siim­siu. Te­bū­nie!

Su Vir­gi­ni­ju­mi lau­rus bro­liš­kai pa­si­da­lin­si­me, ne­su­si­pyk­si­me.

Lai­kas nu­bars­tys ir me­ni­nes, ir ad­mi­nist­ra­ci­nes šiukš­les. Ir eti­ka, ir es­te­ti­ka vien­bal­siai tvir­ti­na – su kū­rė­jais pri­va­lu ko­vo­ti kū­ri­niais, o ne pa­rag­ra­fais. Kuo dau­giau me­no kū­ri­nių puoš Šiau­lius, kuo dau­giau jau­ni­mo bus įtrau­kia­ma į mies­te or­ga­ni­zuo­ja­mus es­te­ti­nius pro­ce­sus, tuo mums vi­siems ge­riau. Nes tai – vie­nin­te­lis ke­lias ug­dy­ti mies­to pa­trio­tus, o ne ka­bi­ne­ti­nius idio­tus, su­kū­ru­sius le­gen­di­nį 2010 07 10 Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus V. Da­mu­le­vi­čiaus įsa­ky­mą Nr. A-808 „Vie­šų­jų išo­ri­nių dai­lės kū­ri­nių idė­jų ir pro­jek­tų pa­tei­ki­mo ir pa­tvir­ti­ni­mo tvar­kos ap­ra­šą“, su­nai­ki­nu­sį iš­ti­są kū­ry­bi­nio jau­ni­mo kar­tą.

Ar apie jį gir­dė­jo­te, jį skai­tė­te? Ar su juo bu­vo su­pa­žin­din­ti ple­ne­ro ini­cia­to­riai ir da­ly­viai? O mies­to va­do­vy­bė? Juk me­ni­nin­kų nai­kin­tu­vai, t. y. to­kių ir pa­na­šių do­ku­men­tų kū­rė­jai, net po ad­mi­nist­ra­ci­nių re­for­mų te­be­gaus val­di­nin­kų al­gas. Pa­sa­ky­ti pa­var­des? Ne­sa­ky­siu.

Klaus­ki­te da­bar­ti­nio sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus.

Aš – ne­pri­čiom...

Fo­tog­ra­fi­jo­je – Mar­ty­no Snio­ko „gra­fi­čiai-ne­le­ga­lai“, slap­tai ta­py­ti 2013 me­tais.