
Naujausios
***
Knygos mylėtojų manymu, taip elgtis su knygomis nedera. Baisus pasityčiojimas! Knygas, lyg mėsos gabalus, pervėrė virbais! Tarp skulptūroje panaudotų knygų - ne tik lietuvių, bet ir užsienio autorių kūriniai. Išniekintų knygų fotografijos jau pasklido socialiniuose tinkluose. Matome užsienio klasikų kūrinių. Gali kilti tarptautinis skandalas! Pasaulis pamanys, kad lietuviai, kaip inkvizitoriai susidoroja su jiems nepatinkančiais autoriais. Baisiau nei knygų deginimas laužuose! Gal taip. O gal kitaip. Negi žmoniškiau būna, kai senos knygos, kaip makulatūra atiduodamas popieriaus fabrikui. Kur iš knygų pagaminamas tualetinis popierius. Tada nei šių dienų rašytojams, nei klasikams širdies jau neskauda?
***
Yra nuomonė, jog senas, apiplyšusias, nurašytas knygas bibliotekos turėtų išdalinti gyventojams. Gal ir galėtų, jeigu atsirastų norinčių tas knygas imti ir skaityti. Nebe tie laikai, kai knygos buvo dvasios lobynai, žinių šaltiniai. Turime krūvą alternatyvų. Televizijos su serialais ir realybės šou! Socialiniai tinklai su tiesioginėms įvykių transliacijomis ir stand-upais! Jeigu kas neaišku, pasigūglini ir tampi protingesnis už bet kokį profesorių!
***
Kai knygos nebėra didelė vertybė, sunku būtų susikalbėti. Tačiau susikalba. Vienas žmogus, kalbėdamas apie mūsų ekonomikos bėdas, metaforiškai sakė, jog tai panašu į gyvulių ūkį. Ir citavo sparnuotą posakį iš Džordžo Orvelo knygos "Gyvulių ūkis", kur rašoma, jog visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus. Šios knygos neskaitęs pašnekovas sutiko, kad gyvuliai nėra lygūs. Vieni ūkininkai iš Europos Sąjungos už vienus gyvulius gauna didesnes, o už kitus - mažesnes išmokas. Ir abu teisūs, nors vienas iš jų Orvelo kūrinio ir nebuvo skaitęs.
***
Tokie laikai, kai kurie žmonės neša iš namų knygas ir meta jas į konteinerį. Niekas už tai nenubaus. Juk knyga nėra pavojinga atlieka, kaip kokia automobilio padanga. Vis daugiau namų, kuriuose nėra knygų. Patogiau - nesirenka dulkės. Tačiau sumaniai pasiteisina: knygų neturi, nes jos brangios. Todėl brangios, nes mažėja skaitytojų. Dėl tos pačios priežasties kaimuose viena po kitos uždarinėjamos bibliotekos. Svarstoma vietoj bibliotekų per kaimus ir viensėdžius paleisti knygnešius. Gražu būtų, jeigu nebūtų liūdna. Mat atpigo dvasinis penas. Dažnai vadovaujamasi požiūriu, jog su knygomis pilvo neprikiši. Sako: būtų geriau, jeigu kas pigių kruopų atneštų! Kai šitaip, tada labai tinka liaudies patarlė: žiūri į knygą, mato špygą. Kol kas tokie dalykai dedasi. Tik nereikia prarasti vilties. Štai sugrįžta į namus patefonai ir vinilinės plokštelės. Gal ir knygos kada nors į tuščius namus sugrįš. Gal knygų pasiilgsime. Niekada nereikia sakyti, kad taip nebus. Šiame pasaulyje visko jau buvo, tad visko dar gali būti.