
Naujausios
Pakruojietė – kandidatė į Rusijos literatūrinę premiją
Pakruojietė Nadia Gliebienė neseniai sulaukė žinios, kad tapo Rusijos nacionalinės premijos „Metų poetas“ nominante. Tarptautinio rusų kalba rašančių literatų klubo „Stihi.ru“ internetinės narės N. Gliebienės kandidatūrą pristatė eilėraščius vertinę organizacinio komiteto nariai.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Sėkmę lėmė publikacijos internete
Į Pakruojį atkeliavo N. Gliebienės nominaciją patvirtinantis diplomas bei oficialus organizacinio premijos komiteto laiškas. Tai pat – dovana autorei, penki egzemplioriai almanacho „Poet goda. 2015“, kuriame spausdinami visų kandidatų į premiją eilėraščiai. Pakruojietė konkuruoja su daugiau nei šešiasdešimčia eiliuotojų iš viso pasaulio.
„Literatūros žinovų žiuri iš visų pretendentų išrinks tris nugalėtojus. Laureatus paskelbs kovo antroje pusėje. Kad galėčiau būti tarp jų – nėra šansų: premijai pristatyta daug labai talentingų autorių. Didelė sėkmė jau tai, kad surizikavusi pateikti atrankai savo kūrybą, buvau pastebėta tarp šimtų kitų pretendentų“, – sakė literatė.
Iš Ukrainos kilusi N. Gliebienė savo eilėraščius skelbia svetainėje www.stihi.ru, yra tarptautinio literatų klubo narė. Pakruojietė patikslina – internetinė narė, nes neturi galimybių važinėti į klubo susitikimus Rusijoje. O internete bendrauja su pulku bendraminčių, skaito ir vertina vieni kitų eiles.
Anot Nadios (dokumentuose įrašytu pilnu savo vardu pakruojietė prisistatyti nemėgsta), svetainėje lankosi ir eiles skelbia tūkstančiai kūrėjų iš viso pasaulio. Kai kurie prisistato tik internetiniais slapyvardžiais.
Imtis plunksnos skatina jausmai
Prisistatydama kandidatų į premiją atrankos komisijai, N. Gliebienė rašė: „Manau, kad poezija – žmogaus sielos išraiška, siužetus perteikianti pagal savo pasaulėjautą. Rašau pirmuoju asmeniu, bet tai nereiškia, kad apie save. Nereikia tapatinti autoriaus su literatūriniu herojumi. Aš – kitokia. Mėgstu poeziją, dailę, muziką ir laisvę“.
Nadia nuo vaikystės buvo linkusi į menus – įvairiais gabumais apdovanota mergaitė mokėsi ir muzikos mokykloje, ir vaikų dailės mokyklos grafikos skyriuje.
Nadia sako rašanti tuomet, kai jaučiasi arba labai blogai, arba puikiai. Nes normali būsena eiles kurti netinkama. Naujo eilėraščio idėja dažniausiai atsiranda naktimis, reikia keltis ir jį užrašyti. Tokie kūriniai pakruojietei – patys nuoširdžiausi, tikriausi.
„Pirmąjį eilėraštį vaikystėje ir parašiau todėl, kad buvo bloga. Susirgau, ilgai gulėjau ligoninėje. O už palatos lango – pavasaris visu gražumu“, – prisimena literatė.
Tuomet Nadiai buvo dvylika. Po pirmojo eilėraščio atsirado kiti. Mergaitė ėmė dalyvauti vaikų kūrybos konkursuose, pelnė apdovanojimų. Metams bėgant, Nadios eilės spausdintos tiek jos gimtojo Žitomiro, tiek Ukrainos vaikų ir jaunimo periodikoje.
N. Gliebienė skaičiuoja, kad yra parašiusi jau gal tūkstantį eilėraščių. Nebe visų tekstus turi – dalis padovanota žmonėms, kuriems eilės ir buvo skirtos.
Prieš dešimtmetį, jau gyvendama Lietuvoje, N. Gliebienė išleido pirmąją savo rinktinę „Tylos paslaptis“ ("Taina tišiny"). Knygoje išspausdintuose eilėraščiuose kartojosi tėvynės, motinos ilgesio motyvai.
„Daug pirmojo rinkinio eilėraščių buvo parašyta mirus mamai, paskui – tėveliui. Užtat ir jų nuotaika liūdna. Dabar ruošiuosi išleisti dar vieną knygą, kurioje bus ir eilėraščių, ir prozos“, – sako literatė.
Į Pakruojį atvedė meilė
Baigusi vidurinius mokslus, Nadia dirbo Žitomiro poliklinikoje administratore. Čia ir susipažino su pakruojiečiu Rimantu, atėjusiu tvarkyti dokumentų. Jaunas vyras buvo atvažiavęs į Ukrainą dirbti. Pažintis netrukus peraugo į gilesnius jausmus. Nadia ir Rimantas susituokė, kurį laiką gyveno Žitomire.
1997-aisiais šeima parvažiavo į Rimanto tėviškę Pakruojį. Nadia prisimena pirmas dienas vyro gimtinėje buvus nelengvas – aplinkiniai nekalbėjo rusiškai, o ji pati dar nemokėjo lietuviškai. Tačiau noras bendrauti padarė savo – Nadia be jokių specialių kursų per pusantrų metų išmoko lietuvių kalbą. Kalbėjo įmaišydama ukrainietiškų ar rusiškų žodžių. Ir juokiasi, prisimindama, kokių pokštų pridarydavo, pavartojusi netinkamą lietuvišką žodį.
Savarankiškai išmokti laisvai lietuviškai skaityti moteriai prireikė penkerių metų.
„Net nežinau, kaip dėkoti savo bendradarbėms Klovainių keramikos ceche – jos buvo pačios geriausios mano lietuvių kalbos mokytojos“, – sako Nadia.
Pakruojyje N. Gliebienė labiausiai žinoma kaip tapytoja mėgėja, paveikslus eksponuojanti ir Lietuvoje, ir Rundalėje (Latvija), dalyvaujanti menininkų renginiuose.
„Prieš keletą metų Pakruojo kultūros centre pamačiau dailės studijos lankytojų parodą, ir dūšioje vėl suvirpėjo noras piešti. Padrąsinta studijos vadovės Laimutės Veličkienės, sėdau prie molberto. O kai kultūros centre susikūrė moterų vokalinis ansamblis – dainavau jame. Kur tik nesu dalyvavusi“, – šypsosi Nadia.
Norėtų dvigubos pilietybės
Pakruojietė skaičiuoja, jog didžioji jos gyvenimo dalis prabėgo Lietuvoje, per beveik du dešimtmečius tapusioje antra tėvyne. Nors ir su tikrąja tėvyne Nadios ryšys nenutrūkęs – Ukrainoje lanko ne tik giminaičius, bet ir prisideda prie Žitomiro kraštiečių veiklos.
„Man girdint, negalima blogai kalbėti nei apie Lietuvą, nei apie Ukrainą – šoku į akis“, – sako pakruojietė.
N. Gliebienė – Ukrainos pilietė, turinti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Pakruojietė Lietuvos pilietybės nesiekė, nenorėdama atsisakyti gimtosios. Tačiau mielai turėtų dvigubą, tiek Ukrainos, tiek Lietuvos pilietybę, jei tokią galimybę įstatymai suteiktų ne tik išimtiniams žmonėms.
Autorės nuotr.
TALENTAI: Ne vienu talentu apdovanota Nadia Gliebienė Pakruojyje labiausiai žinoma kaip tapytoja.
PATVIRTINIMAS: Iš Rusijos atkeliavo diplomas, patvirtinantis pakruojietės nominaciją ir pretendentų į šį apdovanojimą kūrybos almanachas.