
Naujausios
Jauni dailininkai kuria Šiauliuose
doc. Arūnas UOGINTAS,
„Šiaulių krašto“ kultūros apžvalgininkas
Šiais metais į Lietuvos dailininkų sąjungos gretas ruošiasi stoti keturi šiauliečiai, du iš jų jauni menininkai ( Renata Murauskaitė ir Benas Alejūnas), prieš kelerius metus baigę studijas mūsų universitete. Kas jų laukia ir , apskritai, ar įmanoma šiais laikais pragyventi iš kūrybos?
Nedidelis procentas baigusiųjų menų studijas Šiauliuose, kuria: dalyvauja dailininkų parodose, rašo ar muzikuoja. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kitų aukštųjų mokyklų meno absolventus.
Daugelį gyvenimas įsuka į nenumaldomą vartotojiškos kultūros ratą, kur kūrybos nebuvimą visada galima pateisinti išlikimo, pragyvenimo sunkumo ar įvairiomis šeimos problemomis.
Tai yra didelė ir sudėtinga mūsų šalies problema. Jaunuoliai pasirenka meno studijas, o šalis jų ne – tada telieka improvizuoti – keliauti svetur ar asketiškai likti ir ieškoti savo kelio čia.
Nepasakyčiau, kad ir anksčiau: sovietiniais ar šalies, tik atkūrusios nepriklausomybę, metais – buvo lengva būti kūrėju.
Dabar Šiauliuose susiformavo tam tikra vizualios kūrybos jaunų žmonių grupė, kurių kūriniai matomi šalies meno projektuose – tradiciniuose įvairių miesto galerijų renginiuose: Šiaulių dailės galerijos šiuolaikinio meno festivaliuose VIRUS, ENTER, Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus rengiamose parodose, kasmetiniame ŠU universiteto AVM programos projekte „Tėvynė“. Tai – tapytojai: Benas Alejūnas, Antanas Šeronas, Marius Bražas, Egidijus Godliauskas (gyvena Joniškyje); grafikės – Vaiva Kovieraitė, Renata Murauskaitė, Laura Baltijutė, Simona Bagdonaitė-Gubinienė, Simona Šeputytė; medijų menininkai – Justas Jurkevičius, Jonas Žilinskas; tekstilininkė Gitana Evseičikaitė-Saurazienė (gyvena Raseiniuose). Daugelis jų sėkmingai dalyvauja grupinėse parodose užsienyje.
Benas Alejūnas jau keleri metai tapo didelio formato paveikslus ir primena mums anksti anapilin išėjusius kultinius muzikantus (Kurt Cobain, Jimi Hendrix, Jim Morrison ir kt.) bei Lietuvos ir užsienio kūrėjus.
Menininko tapytas Jono Mačiūno, FLUXUS įkūrėjo, atvaizdas buvo reprodukuotas ant vieno iš praeitų metų „Literatūra ir menas“ viršelio. Jis, kaip ir Antanas Šeronas, debiutavęs prestižinėje 3-oje Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalėje, palaipsniui atranda savo braižą.
Jei Benas mėgsta vizualizuoti įvairias šiuolaikinių kosmopolitinių reiškinių kolizijas, tai Antano paveikslų motyvai išplaukia, kaip pats autorius dažnai mini, iš pilkos kaimo kasdienybės. Jo paveiksluose kartojasi priemiesčių ar mažų sodybų peizažai su nameliais, apleistais interjerais.
Vaizduojami atplyšę sienų tapetai, byrantis tinkas ir kieme lojantis liūdnas, bet mielas šunėkas (dailininkas gimė ir augo Radviliškio rajone).
Abu autoriai tapo didelio formato kūrinius parodoms, o pragyvena iš visai su kūryba nesusijusio darbo. Benas dirba dideliame prekybos centre, o Antanas – Šiaulių geležinkelio infostruktūroje.
Įdomu, kad jauni kūrėjai optimistiškai žvelgia į ateitį, nesiruošia pataikauti saloninei dailei ir toliau tapo „nepatogius“ vartotojiškai kultūrai kūrinius.
Justas Jurkevičius mokosi universitete ir dirba vienoje miesto kavinių, tačiau jo video kūriniai pastebimi kai kuriuose žinomuose trumpametražinių filmų festivaliuose. Jis yra įvairiapusis kūrėjas: praeitais metais ryžosi, tarsi žadindamas Šiaulius, sukurti nedidelį vaizdinį – „stencilą“ ( trafaretinio grafičio pavadinimas) geležinkelio stoties rajone.
Miestiečiai jau spėjo pastebėti „miegančią“ moterį ant kelių juodai baltai ištapytų langų ir teigiamai piešinį įvertinti. Įdomu, kad jaunuolis visa tai įgyvendino legaliai, projektą derindamas su savininku ir Savivaldybe.
Jonas Žilinskas taip pat kuria šiuolaikinių medijų srityje. Jis 2015 metų tradicinio meno festivalio ENTER filmų programos konkurso nugalėtojas. Tik baigęs universitete magistro studijas, dėsto medijų meną Šiaurės Lietuvos kolegijoje.
Bene įdomiausią darbą dirba jauna menininkė Vaiva Kovieraitė. Jai prieš metus patikėtos LDS Šiaulių skyriaus pirmininkės pareigos. Vaiva jau spėjo gauti finansavimą, o tai labai svarbu Šiaulių dailininkams, keliems miesto menininkų projektams.
Jos grafikos kūriniai yra aktualūs, tiriantys šių laikų problemas, kartais, kaip ir visų jaunųjų, gan iššaukiantys. Juose dažni ir tam tikri siurrealistiniai mūsų tikrovės vaizdiniai: fantastiniai gyvūnai, keisti lojantys šunys, surišti vaikai, ligoninės operacinės fragmentai – tai nuotrupos, vaizdai gal siaubo filmų, kurie vis aktyviau drasko dabarties TV ekranus ir darosi kiekvienos šeimos problema.
Renata Murauskaitė jau turi savitą ir susiformavusią grafinės plastikos pajautą, galinčią vesti didelių kūrybinių ieškojimų link. Jos sausos adatos technika atlikti spaudiniai tarsi kvėpuoja, yra gyvi, bet ne formalūs ir monotoniškas štrichas, vaizduojantis kokią išryškintą interjero ar miesto eksterjero detalę, tampa autorės ženklu.
Jos darbai yra gana populiarūs parodose. Visgi iš grafikos Lietuvoje pragyventi neįmanoma, todėl Renata dirba viename miesto prekybos centre ir laisvalaikiu kuria.
Simonos Bagdonaitės-Gubinienės kompozicijų siužetas rutuliojasi apie nelaibų poniučių gyvenimą. Ji kuria savo sugalvotų personažų istorijas, kurios kartais primena tarpukario ekspresionistų kurtas bordelio mizanscenas, kartais autorė savo medžio raižiniuose panyra į intuityvų moterišką pasaulį ir taip įgyvendina savo vizijas.
Panašiai savo raižinius, grafinius kūrinius konstruoja Simona Šeputytė ir Laura Baltijutė. Šios merginos taip pat pragyvena ne iš kūrybos.
Įdomus reiškinys – ne mūsų mieste gyvenantys, bet beveik daugelyje vizualios raiškos projektų savo Alma Mater mieste dalyvaujantys kūrėjai Gitana Evseičikaitė-Saurazienė ir Egidijus Godliauskas.
Gitana dažna Šiaulių dailės galerijos festivalio VIRUS Mados dienos dalyvė, parodoms kuria tekstilės kūrinius, o Nerijus savo peizažais papuošė ne vieną šiauliečių parodą.
Tai tiek apie kelis jaunus Šiaulių menininkus. Jų – kuriančių – tikrai yra daugiau, tik kiti mažiau matomi ar viešuose projektuose pasirodo rečiau.
Kaip skatinti jaunimą kūrybai, kad galintys kurti, turintys pašaukimą menininkai nesukluptų vartotojiškame saloninio meno liūne?
Mieste skiriamos stipendijos, bet šių metų paraiškų trūko ir, kiek žinau, viena stipendija visai nebuvo skirta. Gal jaunuoliai nepasitiki Savivaldybe, gal reikėjo pažiūrėti lanksčiau ir kuriančius menininkus tiesiog pakviesti, nes jų pavardės ir darbai tikrai žinomi stipendijos skiriančios komisijos nariams? Galų gale galima buvo pasinaudoti praeitų metų pareiškėjų dokumentais.
Reikėtų aiškesnės miesto kultūros politikos: pilna tuščių pastatų – gal galima rasti variantus, kaip skirti jaunuoliams plotą kūrybai ar kaip nors kitaip juos remti.
Parodos, meniniai projektai Šiauliuose ir minėti ryškūs kuriančių jaunuolių darbai yra faktai. Jauni menininkai kuria Šiauliuose ir Šiauliams. Padėkim jiems likti Šiauliuose.
Egidijus Godliauskas. Šiaulių velnio ratas. 2015. A. Uoginto repr.
Justas Jurkevičius. Trumpametražinio filmo „KuKu“ fragmentas. 2016. Autoriaus repr.
Simona Bagdonaitė-Gubinienė. Šiaulių Ponia. Medžio raižinys, 2015. Autorės repr.