
Naujausios
Drauge keliavo aplankyti barsuko
Kurtuvėnų regioniniame parke (Šiaulių r.) žmonių būrys, švęsdamas pusiaužiemį, keliavo pasiklausti barsuko, ar ilgai teks laukti pavasario. Kartu pasigėrėjo gražiu kraštovaizdžiu, aplankė dešimt ežerų.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Žygeiviai
Pora šimtų smalsių, pakeliauti linkusių žmonių susirinko prie Geluvos ežero, dar prieškariu garsėjusioje kurortinėje vietovėje. Iš čia visi patraukė per mišką, kemsynus ir išvartas.
Turistų vora gerokai nutįso. Didžioji dauguma sparčiu žingsniu keliavo pėsčiomis, kai kurie – su šiaurietiškomis lazdomis. Keletas vyriškių šliuožė slidėmis. Keliautojai – įvairūs, nuo solidaus amžiaus žmonių iki įsitaisiusio tėvelio tempiamose rogutėse.
Slidėmis keliaujantis šiaulietis Virgilijus Baltrušaitis sako, jog negi praleisi tokį žygį – reikia naudotis žiema. Pašliuožti išsiruošiąs dažnai – ant Rėkyvos ežero, palei jo pakrantes, ant Talkšos ežero iki Salduvės. Ir Kurtuvėnų regioniniame parke organizuojamuose pusiaužiemio žygiuose dalyvaująs ne pirmą kartą.
Šalia pėsčiųjų pėdų slidėmis ("lietuviškos, „Šatrija“, – dabar nei su žiburiu tokių nerasi") šliuožė ir iš Naujosios Akmenės pas dukrą atvykęs Stasys Knatauskas. Šiame būryje esą ir ji bei jos vyras ir vaikai.
Keliaujančiųjų būryje – atvykusieji iš įvairių šalies vietovių. Kėdainių keliautojų klubo „Klajoklis“ atstovas Algirdas Ramanauskas pasakojo, kad jau seniau ketino dalyvauti Kurtuvėnų regioniniame parke organizuojamuose žygiuose, bet vis nespėdavo. O čia – labai gražu, jau vien miškas žvilgsnį traukia.
Pasak A. Ramanausko, tenka pakeliauti ir Lietuvoje, ir užsienyje. Reikia džiaugtis, kad yra, kas organizuoja žygius.
Ežerai dejavo, bet nelūžo
Prieš pasukant prie ežerų, regioninio parko kraštotvarkininkas Darius Ramančionis įspėjo, kad ant jų ledo vienoje vietoje daug keliaujančiųjų nesusitelktų – „maža kas...“.
Šį įspėjimą priminė jau pirmas aplankytasis Šermukšnyno ežeras. Kone visiems suėjus ant ledo, jis grėsmingai pratisai pokštelėjo. Keliautojai puolė į krantą.
„Sako, šiek tiek per daug ant manęs užlipote. Padejavo“, – ežero aimaną persakė D. Ramančionis.
Aplankę Šermukšnyną, pasuko prie Raudoniuko ežero, persikėlė per Barsukyno ozą, ant to paties pavadinimo kalno domėjosi, kaip gyvena, kokią žiemos pabaigą žada barsukas.
Čia pamatė, kad žvėrelis jau pabudęs ir prie urvo pripėdavęs. Todėl, pagal senolių patirtį, kad barsukas aktyvus – pavasaris greitai ateis.
Žygeiviai, barsukui palikę vaišių, nusileido prie Barsukyno ežero ir patys papietavo. Tada keliavo prie Dubuko ežero, nuo jo per kalnagūbrį – prie Širvos. Aplankė seniausią Kurtuvėnų regioniniame parke Zuikiškės ąžuolą. Nuo jo patraukė link Širvos, didžiausiojo parke Bijotės, taip pat Juodežerio, Niaukos ežerų.
Apie juos bei kitus įdomius kampelius žygeiviams pasakojo regioninio parko darbuotojai D. Ramančionis ir Vidmantas Lopeta.
Kiekvieno aplankyto ežero ledas braškėjo, bet nelūžo. Visi su ant jų užlipusiais žygeiviais pasisveikino dejonėmis.
Pusiaužiemio žygio dalyviai per keletą valandų aplankė dešimt ežerų, pasigrožėjo kraštovaizdžiu, tarpusavyje pabendravo. Mezgėsi naujos pažintys, kurias ketinama sutvirtinti kelionėmis drauge.
Autoriaus nuotr.
ŽYGIS: Keliautojų būrys miške nutįso vorele.
GIDAI: Apie aplankytas vietoves keliaujantiems pasakojo Kurtuvėnų regioninio parko darbuotojai (iš kairės) Darius Ramančionis ir Vidmantas Lopeta.
TRASA: Stasys Knataitis šliuožia dar išsaugotomis lietuviškomis slidėmis.
REGISTRACIJA: Žygio dalyviai užsiregistruoja.