Naujausios
5-ios minutės Šiauliams!
Be baimės laukiau šios žiemos šalčių ir sniego. Įtikėjau, kad Šiauliuose prie jauno, kovotojo, kitokio, nepartinio mero Artūro Visocko gatvės ir po didžiausių sniegų bus nuvalytos, šaligatviai neslidūs, o bulvare nebeaugs barikados. Ne taip kaip prie Justino Sartausko, Genadijaus Mikšio ar prie Alfredo Lankausko. Juk dabartinis – tarsi Dangaus Šiauliams siųsta Viltis ir Išsigelbėjimas, tad sniegas su ledu ir be spec. įmonių ims ir išnyks.
Įtikėjau, ir tikėjimas manęs dar neapleidžia, nors jau keletą kartų, vaikščiodama už Šiaulius, tvojausi netoli Savivaldybės, prie kurios skubėjau: gal pasiseks susitikti su Juo akis į akį.
Sniegas, nežinia kodėl, dar neišnyko, gatvės slidžios, šaligatviai pavojingi. Visai kaip ir prie Sartausko.
Tačiau tikiu ir laukiu, kol meras Artūras pakvies mus skirti bent 5 minutes Lietuvai – išmintingi mūsų pranašo žodžiai.
Kvietė bėgti kartu – bėgau, liepė sodinti tulpes – sodinau, ragino rinkti šiukšles – rinkau, mokė sveikintis žaibu – žaibuoju.
Pakviesk ir šįkart. Ir tada mes, šiaulietės ir šiauliečiai, kartu su Juo ir Jo abiem vicemerais, Briuselio lygio padėjėjomis ir padėjėjais imsim į rankas kastuvus, karučius ir išvaduosime Saulės miestą nuo sniego.
Tada supilsime jį į vieną krūvą, kad vienintelis profesionalus Šiaulių skulptorius Gintautas Lukošaitis, mūsų mero draugas ir bendražygis, nulipdytų miestui dar vieną skulptūrą šedevrą – nepakartojamą ir šiaulietišką performansą. Gal Senį besmegenį?
Iki pavasario!
Ona, sumodernėjusi šiaulietė