Naujausios
Rusijos rinkai skirtas daržoves teks atiduoti šernams
Kelmės rajone, Girnikų kaime ūkininkaujantis daržovių augintojas Algimantas Vaupšas kol kas nežino, kur dės morkas. Beveik pusę jų derliaus ketino išsivežti viena Sankt Peterburgo įmonė. Tačiau Rusijai paskelbus embargą lietuviškiems maisto produktams, morkas, ūkininko teigimu, teks versti į griovį, o kitąmet vietoj daržovių auginti javus ir atleisti apie 40 darbininkų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Dalį daržovių perdirba patys
Apie šešis šimtus hektarų žemės dirbantis Algimantas Vaupšas augina po keliasdešimt hektarų kopūstų, bulvių, morkų, burokėlių. Mažesnius plotus užsodina juodaisiais ridikais, krienais, krapais, petražolėmis, moliūgais ir kitomis daržovėmis.
Ūkininko auginami burokėliai ir morkos sertifikuoti kaip išskirtinės kokybės produktai, nes naudojama labai mažai trąšų, tiriamas dirvožemis.
Morkų šiemet augino 60 hektarų, burokėlių 65 hektarus. Paprastai, prikasa po 2500 tonų.
Dalį daržovių ūkininkas perdirba kaime paties įkurtame cechelyje. Čia rauginami ir fasuojami kopūstai ir agurkai, tarkuojami krienai, pakuojamos nuskustos bulvės, kurios tiekiamos restoranams, fasuojami virti ir nulupti burokėliai.
Dalį daržovių ūkininkas parduoda vietos prekybos tinkluose, dalis keliauja į Vokietiją, Angliją, Šveicariją, Ameriką, Kanadą, Ispaniją.
Didžiausią dalį daržovių išsiveždavo Rusija.
Rusija buvo vienas geriausių partnerių
Pasak A.Vaupšos, Rusija buvo vienas geriausių jo ūkio partnerių. Morkas ūkininkas parduodavo Sankt Peterburgo prekybininkams. Kopūstus išsiveždavo kaliningradiečiai. Raugintų kopūstų ir agurkų į Kaliningrado sritį kiekvieną mėnesį būdavo pakraunama po sunkvežimį. Be to, rusai nupirkdavo nemažai bulvių ir burokėlių.
„Jie daržoves išsiveždavo savo transportu ir avansu sumokėdavo, – sako ūkininkas. – Pastaruoju metu turėjo atvažiuoti jų sunkvežimis. Jau nupirkome maišelius fasavimui. Į Sankt Peterburgą turėjome išvežti tūkstantį tonų morkų. Rusai mokėdavo po 70 – 80 centų už kilogramą.“
Tačiau paskelbus embargą, visi planai žlunga. Išskirtinės kokybės morkas, ūkininkui gali tekti versti į griovį arba atiduoti šernams.
Ūkininkui žinoma, kad vidaus rinka užkimšta pigiomis lenkiškomis daržovėmis. „Čia gali parduoti labai nedaug. Perdirbti morkas irgi nėra nei galimybių, nei tikslo. Pakankamai sulčių prispaudžiama Kėdainių ir kitose didelėse įmonėse“, – neliksmą vaizdelį piešė ponas Algimantas.
Naujos rinkos – nežinia
Ūkininkas dairosi naujų rinkų. Bulves mėgins parduoti serbams. Tačiau su šia šalimi jau yra mėginęs bendradarbiauti. Žymiai sudėtingiau negu su rusais.
Lietuviams nepriimtinas keistokas serbų charakteris, pernelyg dideli reikalavimai ir mažos siūlomos kainos. Be to, jie pirmenybę teikia lenkams. Bulves iš lietuvio ūkio pirkdavo tik pavasarį, kai būdavo jau iššluoti visi lenkų aruodai.
„Ant alksnio grūšios,“ – taip dėl daržovių realizacijos virš ūkio kybančią nežinią pavadino A.Vaupšas.
Kopūstus ūkininkas tikisi parduoti vidaus rinkoje. Kadangi šiemet dėl sausros dideliais derliais negali pasigirti, juos tiesiog raugs ir po truputį pardavinės.
Dėl bulvių ir kitų daržovių kol kas niekas neaišku.
Augins grūdines kultūras
Jeigu neatsiras naujų rinkų, A.Vaupšas visoje savo dirbamoje žemėje pradės auginti javus. Dabar ketvirtadalyje plotų augina daržoves. Įkūrė jų perdirbimo cechelį. Reikėjo supirkti įrangą. Turėjo įsigyti ir atskirų daržovių nuėmimo kombainus.
Rūpesčio tokiame daugiašakyje ūkyje daug. Tačiau vietos gyventojams buvo sukurta 80 darbo vietų.
„Parduosiu daržovių nuėmimo kombainus, visą jų perdirbimo įrangą, nusipirksiu antrą javų kombainą ir auginsiu javus, – tokius ateities planus kuria ūkininkas. – Ir žinoma, atleisiu iš darbo pusę darbininkų.“
Autorės nuotr.
NUOSTOLIAI: Jeigu tūkstantį tonų morkų teks versti į griovį, ūkininkas patirs didžiulius nuostolius.
NEŽINIA: Ūkininkas Algimantas Vaupšas nežino, kur dės Rusijos rinkai skirtus tūkstančius tonų daržovių.