Naujausios
Karolina ragina nebijoti iššūkių
Joniškietė Karolina Lašaitė prieš dvejus metus abejojo, ar verta studijuoti, gal geriau ieškotis darbo. Dabar mergina studijuoja kolegijoje, dirba, Ispanijoje pusę metų mokėsi pagal studentų mainų programą. Studentė ragina jaunus žmones neabejoti – galima suderinti viską ir semti gyvenimą rieškutėmis.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Studijuoti ar dirbti?
Kokias studijas rinktis, ar pakaks konkursinio balo įstoti į norimą universitetą ir specialybę, o gal iš viso geriau pasiimti laisvus metus, vadinamus „gap year“, po 12 jų praleistų mokykliniame suole?
Panašios mintys prieš dvejus metus kamavo ir joniškietę Mato Slančiausko gimnazijos (dabar progimnazija – aut. past.) abiturientę Karoliną Lašaitę.
„Darbo Lietuvoje mažėja, tad kam prarasti metus studijuojant, gal reikėtų ieškotis vietos jau dabar? Kita vertus, norėjau studijuoti psichologiją, tačiau supratau, kad mano matematikos rezultatų nepakaks. Į valstybės finansuojamą vietą neįstosiu, o mokamoje – pernelyg brangu“, – tada ant svarstyklių pliusus ir minusus dėliojo Karolina.
Tėvų ir pedagogų patarimai pasidomėti kitomis artimomis profesijomis nulėmė jos pasirinkimą.
Joniškietė įstojo studijuoti socialinio darbo Šiaulių valstybinėje kolegijoje.
Studijų pradžiai užsidirbo per vasaros atostogas
Mergina turėjo susitaupiusi lėšų studijų pradžiai: baigusi vienuoliktą klasę visą vasarą plušėjo konditerijos įmonėje Anglijoje.
Kas rytą 5 valandą 30 minučių ji jau stovėdavo eilėje paskirstymo skyriuje, kur kiekvienas darbininkas buvo nukreipiamas atlikti įvairių operacijų. Šeštą ryto visi stodavo prie konvejerių. Vieniems tekdavo pakuoti bandeles, kitiems puošti kepinius pabarstukais arba užpurkšti kremu.
Reikėjo ir sunkias skardas su bandelėmis nešioti. Kartais jos būdavo padėtos taip aukštai, kad nedidelio ūgio Karolinai tekdavo pasišokinėti, norint pasiekti.
Už valandą darbo buvo mokama daugiau kaip penki svarai.
Po trijų mėnesių grįžusi į dvyliktą klasę mergina pinigų neišleido. Per pirmuosius studijų mėnesius jie labai pravertė. Kol susirado renginių vedėjos darbą Šiauliuose.
Noras nugalėjo abejones
Antrame kurse mergina per "Erasmus" studijų mainų programą išvyko pusmečiui į Ispaniją, studijuoti Castilla-La Mancha universitete.
„Kai katedros vedėjas auditorijoje paklausė, kurie du studentai norėtų vykti studijuoti svetur, pakilo tik viena ranka. Dar abejojau: mano anglų kalbos žinios nėra tobulos (vėliau paaiškėjo, kad labiau prireiks ispanų kalbos), be to, Šiauliuose nuomojausi butą, aštuonis mėnesius dirbau. Daug atsakomybės. Tačiau paraginta bičiulių ir dėstytojų nusprendžiau pamėginti“, – pasakoja Karolina. Vėliau buvo atrinkti ne du, bet trys bendrakursiai.
Lietuviai apsistojo mažame Ispanijos mieste Kuenka. Tiesa, dar vykstant į jį metro buvo patikrintas Karolinos budrumas: ant eskalatoriaus apsistumdžiusios moterys suvaidino komediją, ir tuo metu kažkuri jų ištraukė piniginę su dokumentais. Dėl paso vėliau merginai teko kreipti į Lietuvos ambasadą Madride.
Ispanai studentai labai motyvuoti
Pirmi nemalonūs nuotykiai optimizmo nenumalšino. Netrukus ji jau lankė intensyvius ispanų kalbos kursus, vykusius kasdien po dvi valandas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Karolina juokiasi, jog pradžioje suprasti kalbą jai padėjo vaikystėje žiūrėti meksikiečių serialai.
Studentė pastebėjo nemažai skirtumų tarp lietuvių ir ispanų studentų bei dėstytojų.
„Ispanų studentas – labai motyvuotas jaunas žmogus. Jeigu mes klausydamiesi paskaitos, kur dėstomi „sausi“ dalykai, pavyzdžiui, teisė, tik klausomės, jie aktyviai dalyvauja diskusijoje, prieštarauja. Ir dėstytojai į tai reaguoja ramiai, – pasakoja K. Lašaitė. – Be to, per paskutinę paskaitą dėstytojas klausia, kas studentams nepatiko ir sulaukia lavinos atvirų atsakymų. Mes tik į anketas raštu atsakinėjame. Net jeigu tiesiai klaustų, turbūt nepasakytume“.
Į dėstytojus Ispanijoje kreipiamasi vardu. Bendraujama laisvai. Tad lietuviai patyrė šoką, kai pirmą dieną jų kuratorė dėstytoja pietums nusivedė į barą ir pavaišino lengvu alumi.
Pragyvenimui pakako stipendijos
Mokančiai taupyti pinigus merginai pragyventi visiškai pakako 550 eurų skirtos studento stipendijos.
Buto nuoma su dar dviem bendrakursiais kainavo pigiau nei bendrabutis, maisto kainos panašios kaip Lietuvoje, tik riešutai, net dalis vaisių, kurių studentė manė atsivalgysianti Ispanijoje, pasirodė gana brangūs. Taip pat nemenkai kainuoja transportas. Už ispanų kalbos kursus reikėjo pakloti 60 eurų.
Grįžusi į Lietuvą Karolina Lašaitė vasaros tuščiai neleidžia, pinigų prie tėvų biudžeto prisiduria prižiūrėdama vaikus.
„Viską galima suderinti. Skatinu kitus jaunuolius neabejoti savo jėgomis ir siekti mokslų bei atkakliai ieškoti darbo. Manau, kad nėra tokios didelės krizės, kaip apie ją kalbama“, – drąsiai teigia 21-erių Karolina.
Asmeninės nuotr.
TREČIAKURSĖ: Studijos Ispanijoje buvo įskaitytos, tad Karolina Lašaitė sėkmingai baigė antrą studijų kursą kolegijoje.
VAKARĖLIS: Ispanijoje universiteto rengiamame vakarėlyje su trečio kurso socialinio darbo specialybės studentais.
IŠVYKA: Karolina (trečia iš kairės) Kuenkos regione, apsuptame kalnų, kartu su kitais studentais.
KARTU: Lietuvių kuratorė Ispanijoje Maria Pilar Canas (kairėje) labai daug padėjo bendrakursiams Mantui Ivanauskui, Pauliui Gykarui ir Karolinai Lašaitei.
KATEDRA: Kuenkos katedra – viena seniausių gotikinių katedrų Ispanijoje, pastatyta XIII amžiuje.
PRAKTIKA: Studentai Paulius Gykaras ir Karolina Lašaitė Ispanijoje praktikos dieną mokykloje bendrauja su penktoku Alechandru.