Naujausios
Akmens amžiaus keramika atgijo stovykloje
Buivydžių kaimo (Joniškio rajonas) turizmo sodyboje baigėsi akmens amžiaus keramikos stovykla, kurioje vaikus ir suaugusiuosius senojo amato mokė eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ atstovės.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Apsilankymas stovykloje
Klubo „Pajauta“ narė Virginija Zvolinskaitė virvele atpjauna sluoksnį paruošto molio ir tarp rankų suminko storą juostą. Ji dedama prie jau paruošto būsimo puodynės dugno ir pamažu pirštais spaudant ir glostinėjant į viršų kyla indo sienelė.
Atidžiai mokytojos darbą sekančios mergaitės taip pat ima po medžiagos gabalą ir bando pakartoti veiksmų eigą. Prireikia keletos korekcijų.
Prie kito ilgo stalo šurmuliuoja paaugliai, kuriantys molio švilpynes. Pasigirsta skardus garsas – viena jau švilpia, pavyko.
Čia pat ir keletas suaugusiųjų ruošia molį, maišydami jį su šamotu. Toks molis, liesesnis, naudojamas būtent senajai akmens amžiaus lipdytinei keramikai. Dar geriau būtų vietoje šamoto dėti grūsto akmens grunto, upeliuose dugne randamų smulkių akmenukų, kurie neturi bereikalingų priemaišų.
Viena mergaitė žiedžia puodą, kojomis sukdama ratą.
Rankų darbas išvalo mintis
Pirmieji darbai – loveliai, vazonėliai, puodeliai, puodynės – išrikiuoti džiūvo saulėje, vėliau jų laukė degimo procesas atviroje ugnyje – lauže tarp akmenų.
Stovykloje mokėsi penki suaugusieji iš Latvijos ir 14 Joniškio rajono mokinių.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus, kuris pagal projektą organizavo šią stovyklą, darbuotojos – direktorė Rasa Ališauskienė, muziejininkės Vilma Stulgienė ir Lina Vaitekūnienė taip pat plušėjo prie atskiro stalo. Sakė, kad darbas su moliu atpalaiduoja, padeda atitrūkti nuo kasdienybės.
Virginija Zvolinskaitė iš klubo „Pajauta“ įsitikinusi, kad bet koks rankų darbas išvalo mintis, ko labai reikia šiuolaikiniam technologijų apsuptam žmogui.
Keramika buvo labai dekoratyvi
Nors akmens amžiaus lipdytinė keramika atrodo primityvi, darbai gerokai storesni nei žiestosios keramikos, nelygūs, bet jie individualūs. Atsiradus žiedimo ratui, šis amatas jau nebebuvo toks išskirtinis, tapo labiau masinis.
Dėl tos pačios priežasties, anot V. Zvolinskaitės, akmens amžiaus keramika buvo labai dekoratyvi, žmogus kūrė lėtai, prie kiekvieno indo įdėdavo daug darbo.
Demonstruodama pagal archeologinius radinius atkurtą keramiką ji aiškino, kad ornamentika būdavo išgaunama įrėžas padarant virvele, įbrėžiant smailesniu pagaliuku arba net nagais.
Lipdytinę keramiką ir dabar galime naudoti maistui ar kitoms reikmėms.
„Namuose mylimiausias mano puodelis, iš kurio geriu kavą, būtent lipdytinės keramikos darbas. Kadangi ši keramika šiek tiek pralaidi, neglazūruota, kava per laiką įsigėrė į sieneles, įgavo malonų aromatą,“ – sakė V. Zvolinskaitė.
Autorės nuotr.
MOKYMAI: Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narė Virginija Zvolinskaitė mokė lipdyti puodynes.
DARBAI: Saulėje džiūsta pirmieji darbai.
PARUOŠIMAS: Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus darbuotojos – direktorė Rasa Ališauskienė (centre), muziejininkės Vilma Stulgienė (kairėje) ir Lina Vaitekūnienė ruošia molį.
ŠVILPYNĖS: Vaikai noriai lipdė švilpynes.
ŽIEDIMAS: Akvilina išbandė puodo žiedimą.