Dizainerė keičia vestuvinės suknelės svajonę

Dizainerė keičia vestuvinės suknelės svajonę

Šiaulietė dizainerė Raimonda Silė prisiima atsakomybę keisti merginų vestuvinės suknelės svajonę. Jos kurtos vestuvinės suknelės – su ant šilko tapytomis gėlėmis, augalų ornamentais, siuvinėtos kristalais, karoliukų gėlėmis ar puoštos stručio plunksnomis. „Vestuvinė suknelė – ne vienai dienai. Ją prisiminsite visą gyvenimą“, – įsitikinusi dizainerė.

Simona PUŽAITĖ

simona@skrastas.lt

Pirmasis drabužis – megzta liemenė

„Esu batsiuvys be batų“, – juokiasi dizainerė. Ant manekeno pakabintas gėlėtas audinys – būsimos jos pačios suknelės dalis. Siuvant kitiems, sau laiko lieka mažiau.

Megzti R. Silę vaikystėje išmokė tėtis. Būdama šešerių mergaitė mezgė šalikus: kad ir su praleistomis akimis, bet su labai dideliu entuziazmu. Kai trečioje klasėje Velykų zuikis padovanojo siūlų, ji nusimezgė liemenę – pirmąjį pačios kurtą drabužį.

Siuvo žaislus, vėliau – rūbus. Tai ji darė slaptai nuo klasės draugų, mokykloje niekas nežinojo apie jos talentą.

„Didžiausias komplimentas buvo, kai pasakydavo, kad drabužis tokio gražumo, kaip pirktinis“, – prisimena R. Silė. Vėliau požiūris keitėsi, moteris pradėjo vertinti rankų darbą, o vienodo drabužio, kaip parduotuvėje, nebesinorėjo.

Šiaulių universitete R. Silė baigė siuvinių dizainą ir technologijas. „Studijas pasirinkau pragmatiškai. Galvojau – arba reikia tavo meno, arba ne. Jeigu atsitiktų taip, kad nereikia, nors turėsiu ką apčiuopiamo dirbti“, – kalbėjo dizainerė, pagal specialybę – siuvimo pramonės inžinierė.

Žaidimas karoliukais

Dizainerė dėžutėse atsineša ateities suknelių detalių – įspūdingų karoliukų vėrinių, sutažo ornamentų. Smulkių detalių papuošimai kada nors bus panaudoti suknelėms dekoruoti. Jie dar laukia savo debiuto. Biserio karoliukų vėrimo technika sukurtomis rožėmis dizainerė jau numatė puošti progines sukneles.

„Čia mano namų darbai“, – juokauja dizainerė R. Silė. Kai nesiuva suknelių ji smulkmeniškai dėlioja detales, žiūrėdama televizorių pina sutažo rezginius.

R. Silė pripažįsta, jog sutažo su Swarovski kristalų aplikacijomis išdrįsta puoštis ne kiekviena moteris, ne visoms įkandama tokios rankų darbo suknelės kaina. Vestuvines sukneles ji siuvinėja kristalais, karoliukais ant šilkinio tinklelio, nėriniais.

Vienas karoliukų indelis sveria 12 gramų. Suknelei išsiuvinėti ornamentais ir gėlėmis dizainerė sunaudojo 30 indelių.

Žiemą dizainerė planuoja pristatyti vakarinių suknelių kolekciją, dekoruotą karoliukais. Pasak R. Silės, puošiant audinį karoliukais labai reikia apgalvoti detales, projektuoti drabužį taip, kad sunkūs karoliukai netemptų medžiagos.

Tapo ant šilko

Tapytų vestuvinių suknelių kolekcija – idėjinė, nekurta konkrečioms moterims pagal užsakymą. Tapytos suknelės bei speciali fotosesija neseniai buvo pristatytos Šiauliuose, parodoje „Balta – nebalta“.

Kiekviena tapyta suknelė – atskiras meno kūrinys. Dizainerė rodo rankomis siuvinėtą suknelę – visas korsestas išsiuvinėtas baltais karoliukais, iš jų suformuotos iškilios gėlės. Žiemine suknele R. Silė vadina vestuvinę suknelę su stručio plunksnomis. Iš jų pagamintas ir galvos papuošalas – segė.

Pirmiausia R. Silė nusipiešia ornamentą ant popierinių suknelės iškarpų. Vėliau audinys dedamas į rėmą, ištempiamas, po juo padedamas piešinys. Kontūrai lengvai persišviečia, o menininkė teptuku specialiais šilkui skirtais dažais iš naujo piešia ant audinio.

Baigus tapyti, audinį būtina išlyginti karštu lygintuvu, kad dažai nebluktų. Užfiksavus nutapytus piešinius, drabužį galima drąsiai skalbti rankomis, valyti cheminiu būdu. Pirmiausia išpiešiamas audinys, po to siuvamas drabužis.

R. Silė šypteli, jog visų smulkių lapelių ant popierinio eskizo galėjo ir nepiešti, nes suknelėje vis vien improvizavo. Mėlynais augaliniais motyvais ištapyta suknelė universali – sijoną galima dėvėti tiek vidine, tiek išorine puse.

Dizainerė dažnai girdi komentarą, jog išleisti daug pinigų dėl suknelės vienai dienai, vienam vakarui – prabanga. Jos nuomone, vestuvinė suknelė – ne vienadienė.

„Lieka nuotraukos, prisiminimai visam gyvenimui. Proginę suknelę pamirštam, o vestuvinės – ne. Abejoju, ar yra moteris, kuri neatsimintų, kaip atrodė jos vestuvinė suknelė“, – sako R. Silė.

Keičia vestuvinės suknelės svajonę

Įdėjusi daugybę rankų darbo į suknelę dizainerė jai ilgesio nejaučia. Pabaigusi vieną, mintyse kuria kitą. „Idėjų turiu tiek, kad, jei nepadarau, negaliu naktį ramiai miegoti – suknelės pradeda sapnuotis“, – juokauja moteris.

Vienodų suknelių dizainerė nekuria. „Neįdomu, – paaiškina. – Tai būtų nebe kūryba, o darbas“.

Pasak R. Silės, vestuvinių suknelių tendencijos keičiasi labai lėtai. Jos manymu, vestuvinė suknelė neturi būti madinga, nes, kas madinga, greit išeina, o nuotakos nori ilgai žiūrėti į savo vestuvinę nuotrauką. Su klasika nuotakos niekuomet neprašaus pro šalį.

„Vestuvinė suknelė turėtų būti kūrinys, kažkas su dūšia, – įsitikinusi R. Silė. – Suvokiu, jog keičiu merginų vestuvinės suknelės svajonę. Tai nemenka atsakomybė“.

R. Silė sako, jog iš Volto Disnėjaus filmų, princesių laikų suformuota suknelės svajonė kinta. Ją modifikuoja pačios nuotakos. Gana teisingai įsivertina savo figūros tipus, ateina su realiais norais ir vizijomis. Figūrą moterims patariama visuomet artinti prie smėlio laikrodžio silueto.

Grožis ar patogumas?

Su nuotakomis dažnai aptariamas klausimas – suknelė turi būti graži ar patogi. Vieno atsakymo nėra. Kai kurios patogumą aukoja dėl grožio. Pavyzdžiui, jei suknelė su šleifu, neįmanoma dienos praleisti apie ją negalvojant. Mažiau patogi itin pūsta suknelė.

Šiuo metu itin populiarios vestuvinės suknelės „transformeriai“ – dviejų dalių, su prisegamu sijonu. Vakare nuotaka nusiima ilgą sijoną ir šokti lieka trumpa suknele.

Dizainerė pastebi, kad nuotakos tampa drąsesnės, renkasi originalesnes, nestandartines, drąsias, savitas sukneles ir stilių. „Į savo vestuves noriu eiti kaip pirmo veiksmo aktorė“, – sakė viena R. Silės klienčių, kuriai ji siuvo ryškiai mėlyną suknelę su daug tiulio, nuotaka puošėsi dideliu galvos papuošalu. Dažnai moterys žavisi neįprastomis vestuvinėmis suknelėmis, tačiau pačios pasirenka baltą.

„Kokia buvo jūsų vestuvinė suknelė?“ – klausia klientės dizainerės. Ji pripažįsta – puošnios vestuvinės suknelės nebuvo visai, kadangi nerengė šventės. Dėl to vyras traukia žmoną per dantį, kad neįgyvendinusi savo svajonės, ji nori papuošti visas nuotakas.

R. Silė pripažįsta, jog pati yra labai moteriška – mėgsta puoštis, dėvėti sukneles, plazdenančius sijonus. „Galbūt dėl to man pavyksta karališkos suknelės?“ – svarsto ji.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

KŪRINYS: Dizainerė Raimonda Silė neseniai pristatė tapytų vestuvinių suknelių kolekciją.

PROCESAS: Raimonda Silė nusipiešia ornamentą ant popierinių iškarpų, tuomet teptuku specialiais šilkui skirtais dažais piešinį perpiešia ant audinio.

KAROLIUKAI: Šiai suknelei išsiuvinėti prireikė 30 dėžučių karoliukų.

GĖLĖS: Suknelės viršus ir korsetas puoštas iš karoliukų pagamintomis gėlėmis.

Asmeninio archyvo nuotr.

PARODA: Raimondos Silės tapytos vestuvinės suknelės bei speciali fotosesija neseniai buvo pristatytos Šiauliuose, parodoje „Balta – nebalta“.

Monikos POŽERSKYTĖS ("Pix“ studija) nuotr.

SUKNELĖ: Tapyta dizainerės Raimondos Silės suknelė. Sijoną galima dėvėti iš abiejų pusių (modelis – Karolina Toleikytė).