Liaudies meno švente paminėtas Kelmės gimtadienis

Liaudies meno švente paminėtas Kelmės gimtadienis

Liaudies meno švente paminėtas Kelmės gimtadienis

Praėjusį savaitgalį Kelmėje surengta tradicinė, jau 34-oji Liaudies meno šventė. Šįkart ji skirta Kelmės miesto gimtadieniui – 530-osioms metinėms. Šventėje dalyvavo kelių užsienio šalių delegacijos. Šeštadienį, prieš vidurnaktį, miesto gyventojus ir svečius stebino ugnies misterija „Pašlovinkim mirksnį būties“.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Šventė pasklido po visą miestą

Šiemet liaudies meno šventės renginiai pasklido po skirtingas miesto erdves. Ketvirtadienį Kelmės kultūros centre atidaryta tautodailės darbų paroda „Tradicija ir dabartis“, kurioje savo audimus, nėrinius, tapytus paveikslus, meniškus kalvio darbus, kaukes, pintas juostas, lazdas, lėles, papuošalus ir kitokius kūrinius eksponuoja 40 tautodailininkų iš Kelmės, Kuršėnų, Radviliškio, Šakių rajonų.

Penktadienio pavakarę prie miesto pakraštyje esančio Kelmės krašto muziejaus surengta folklorinė muzikos šventė „Čia mūsų namai“.

Vakare liaudiška muzika skambėjo ir miesto centre. Į Kelmės kultūros centrą suvažiavo kapelos. Vyko liaudiškos muzikos kapelų šventė „Dainuok pavasarį“.

Šeštadienį prie Kelmės meno mokyklos surengtas šios mokyklos ugdytinių koncertas „Gimtinė mana – širdis mana“.

Daugiausia renginių šeštadienį persikėlė į Draugystės parką. Čia surengtas vaikų rytmetys „Basakojė vaikystė“. Palei parko takus išsirikiavo tautodailininkai iš visos Lietuvos, kurie siūlė savo kūrinius ir gaminius. Popietę vyko koncertai.

Dalyvavo daug svečių iš užsienio

Šeštadienio rytą rajono meras Vaclovas Andrulis Kelmės krašto muziejuje, kuris įsikūręs buvusiame bajorų Gruževskių dvare, surengė oficialų priėmimą užsienio delegacijų atstovams. Priėmime dalyvavo Kelmės miesto garbės piliečiai Gertraud Nebeck ir Volfgangas fon Štetenas iš Vokietijos.

Į tradicinę liaudies meno šventę ir miesto gimtadienį atvyko miestų partnerių atstovai iš užsienio: Vengrijos Hodemezėvašarhėjaus miesto delegacija, vadovaujama miesto mero Istvan Almasi, Lenkijos Bilgorajaus miesto delegacija, vadovaujama burmistro pavaduotojo Michal Dec bei Miastko miesto delegacija, vadovaujama Romano Ramiono, Austrijos delegacija, vadovaujama Gurk miesto seniūno Kampl Siegfried, Vokietijos vaikų rėmimo draugijos atstovas Wolfgangas Garthe su žmona Christine. Vėliau į popietinius šventės renginius atvyko ir Latvijos delegacija, kuri atsivežė jaunimo estrados grupę, koncertavusią „Draugystės“ parko scenoje.

Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Alma Monkauskaitė ir Kęstutis Masiulis, Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis, vietos vadovai ir Tarybos nariai.

Rajono meras Vaclovas Andrulis trumpai priminė kelis Kelmės miesto, kurio įkūrimas siejamas su bažnyčios pastatymu 1484 metais, o pavadinimas su žodžiu „kelmas“, istorijos faktus. Su užsienio delegacijų atstovais apsikeista dovanomis. Perskaitytas premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimas ir padėkos Kelmės kultūros centrui bei Kelmės meno mokyklos mokytojams ir auklėtiniams už indėlį rengiant liaudies meno šventes.

Pašlovintas mirksnis būties

Popietę rajono vadovai pristatė svečius į parką susirinkusiems kelmiškiams. Jie sveikino bendruomenę su miesto gimtadieniu. Miesto garbei surengtas koncertas „Su amžina versme širdy“, kuriame dalyvavo rajono meno mėgėjų kolektyvai, vaikų ir jaunuolių šokių kolektyvai iš Latvijos, VšĮ „Totorių kultūros centro“ vaikų folkloro ansamblis „Ilsu“.

Maždaug pusantros valandos buvo lankomas žemaičių kiemelis, kur savo liaudišką amatą demonstravo pynėja iš šiaudelių Kornelija Lopetienė, audėjos Marė Žukauskienė, Birutė Kmitaitė ir Onutė Butvilienė, lazdų drožėjas Mečislovas Ežerskis, akmeninių skulptūrų meistras Valdas Bandza.

Koncertavo svečiai iš Latvijos ir Vengrijos, Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“, „Jonis“, Eglė Jakštytė, grupė „Čilinam“.

Prieš vidurnaktį kaip ir kasmet įvyko daugiausia kelmiškių sutraukiantis reginys ugnies misterija „Pašlovinkim mirksnį būties“, šiemet dedikuota Kelmės miesto gimtadieniui.

Prieš šventę Kražantės upės saloje pastatytas Kelmės miesto simbolis – vežimo ratas, žodis „Kelmė“ ir skaičius „530“. Vidurnaktį ratas padegtas. Skirtingų spalvų liepsna degė ir kiti simboliai. Kol ratas degdamas sukasi, kelmiškiai stebi įspūdingą reginį.

Miesto gimtadienį praturtino savanorių šventė

Sekmadienį miesto gimtadienio šventę pratęsė dar vienas renginys Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6 -osios rinktinės įkūrimo dešimtųjų metinių minėjimas.

Šventė prasidėjo Kelmės bažnyčioje Šv.Mišiomis, kurias aukojo Karinių oro pajėgų kapelionas Virginijus Veilentas. Grojant Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendui, kariai žygiavo Kelmės gatvėmis prie dvare įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus. Po iškilmingos rikiuotės ir šventinio minėjimo muziejaus kieme iššautos salvės iš istorinės patrankos, pasirodė žvalgai, surengtas bigbendo koncertas.

Atidaryta moksleivių piešinių konkurso „Aš – karys savanoris“ paroda. Veikė ginklų paruoda. Surengtos karinio kliūčių ruožo varžybos. Šventės dalyviai vaišinosi kareiviška koše.

Miesto gimtadienio renginius užbaigė Kelmės krašto muziejaus salėje surengtas koncertas „Sugrįžimai“, kuriame pasirodė iš Kelmės išėję talentai.

Šventę režisavo Kelmės kultūros centro režisierė Vilija Krutkevičienė. Organizavo Kelmės rajono savivaldybės administracija ir Kelmės kultūros centras.

Autorės nuotr.

SIMBOLIAI: Kelias dienas Kražantės salą puošė Kelmės miesto simbolis – vežimo ratas. Naktį į sekmadienį jis sudegintas. Ugnies misterija jau daugelį metų yra vienas iš pagrindinių liaudies meno šventės akcentų.

MUGĖ: „Draugystės“ parke tautodailininkai siūlė savo dirbinius. Šurmuliavo koncertų dalyviai ir pasmalsauti bei nusipirkti originalių dalykų atėję kelmiškiai.

SVEČIAI: Šventės svečiai ir šeimininkai įsiamžino ant buvusio Kelmės dvaro laiptų.

TAUTODAILININKAI: Tautodailės parodos atidarymas. Popietę Žemaičių kiemelyje pynėjai, drožėjai, audėjos, akmentašys demonstruos savo amatą.

Vaidos SUTKIENĖS nuotr.

SALVĖS: Krašto apsaugos savanoriai tuoj iššaus salves iš istorinės patrankos.