Naujausios
Pareigūnai užsimanė per daug
Į šipulius dūžta statutinių pareigūnų lūkesčiai turėti užtikrintas socialines garantijas ir atlyginimus, leidžiančius išmaitinti šeimas. Mat nuo kitų metų įsivesti bendrą ES valiutą užsigeidusi valdžia pamiršo policininkams, ugniagesiams, pasieniečiams duotus pažadus. Bet skursta ne jie vieni – išsilavinusio žmogaus orumo nežeminančių atlyginimų laukia nesulaukia ir bibliotekininkai, muziejininkai, socialiniai darbuotojai.
Krokodilo ašaros. Stasio Žumbio nuotr.
Kilus euro įvedimo vajui, Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama išvadų dėl kai kurių Seime nagrinėjamų įstatymų projektų, kuriems įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų. Taip po euro dalgiu pakliuvo ir Vidaus tarnybos statuto (Statutas) bei su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektai, kuriems Seimas jau buvo pritaręs po pateikimo.
Vidaus reikalų ministerija perdavė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siūloma atsisakyti Statuto projekte numatytos naujos darbo apmokėjimo sistemos. Jai įgyvendinti papildomai būtų prireikę 110 mln. litų (šiemet pareigūnų algoms skirta 650 mln. litų), tačiau dėl euro įvedimo valstybė nebegali prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų.
Niekinėmis tampa ir pareigūnams žadėtos papildomos socialinės garantijos: susirgus mokėti vidutinį darbo užmokestį, dėl tarnybos kilus realiai grėsmei užtikrinti pareigūno, jo šeimos narių ar jų nuosavybės apsaugą, pareigūnui mirus, šeimos nariams išmokėti 2 minimalių mėnesio algų dydžio pašalpą ir kt.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovo Vladimiro Banelio teigimu, pareigūnai pasiryžę ginti savo suformuotas principines pozicijas dėl atlyginimų ir socialinių garantijų.
„Kas nori už 1300 litų algą kišti galvą po peiliu ir būti neapsaugotas? Yra krūva pavyzdžių, kai deginami pareigūnų automobiliai, namai, pirtys. Iš pasienio tarnybos žmonės jau bėga kaip iš skęstančio laivo, o valdžia jokių sprendimų nesiima“, – piktinosi V.Banelis.
Pasak jo, iš valdžios atstovų pareigūnai nuolat girdi tą pačią giesmelę, kad pinigų yra tiek, kiek yra, bet kai nutinka nelaimė, visi puola dairytis, kuris vadovas nepasirūpino, kad būtų klonuotas dar vienas patrulis.
„Bet ir pareigūnų yra tiek, kiek yra pinigų. Kitaip tariant, viešojo saugumo lygis yra toks, koks yra požiūris į jį. Ir tokį visuomenės saugumą sankcionuoja politikai“, – rėžė V.Banelis.
Tačiau įsiskaičius į Seimui pateiktas įstatymų pataisas kai kurios siūlomos nuostatos stebina ir netgi glumina. Ar žmonės gyvens saugiau, jei pareigūnams į vidaus tarnybos stažą bus įskaičiuotas papildomas laikotarpis – trys darbo dienos už vieną dieną tarnybos milicijos, vėliau policijos padaliniuose nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d.?
Pareigūnai taip pat pageidauja, kad jiems kartą per tarnybą būtų kompensuotos paskolos palūkanos. Sunku net įsivaizduoti, kiek valstybės biudžeto lėšų prireiktų tokiai prabangiai socialinei garantijai užtikrinti. Juolab kad nei mokytojai, nei kitos mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomos specialistų grupės nė svajoti nesvajoja, kad valstybė dengtų jų skolų palūkanas.
Romas LAZUTKA, Socialinių mokslų daktaras profesorius:
- Kuo pareigūnai geresni, pavyzdžiui, už bibliotekininkus ar socialinius darbuotojus, kurie, turėdami aukštąjį išsilavinimą, tegauna vos už minimumą didesnes algas? – klausė „Vakaro žinios“ socialinių mokslų daktaro profesoriaus Romo LAZUTKOS.
- Visada bus tokia bėda, nes neįmanoma tiksliai pasverti, kas vertas didesnės algos. Kai kuriose srityse pradėjus stigti darbuotojų tenka „pramušti“ joms didesnius atlyginimus. Bet būna, kai ir visai be jokio pagrindo susivienija organizacijos ir daro spaudimą politikams. Taip Lietuvoje prieš kurį laiką veikė mokytojai – grasino streikais, kelis surengė ir buvo išsireikalavę, palyginti su kitais, neprastus atlyginimus.
Sėkmės galima tikėtis ir jei tam tikras sritis imasi globoti ministrai ar kiti aukšto rango pareigūnai, politikai.
- Ar taip neskaldoma visuomenė, kai kiekviena profesinė grupė priversta atskirai kovoti dėl didesnių pajamų – jei pareigūnai gaus daugiau, jie bus supriešinti su nieko negavusiais?
- Pas mus nuolat propaguojama, kad valstybės išlaidos turi būti mažinamos. Sakoma, kokie blogi biurokratai, jų nereikia tiek daug ir pan. O privačiame sektoriuje, atrodo, viskas gerai, nors ir ten algos mažos. Tai yra tam tikras privataus sektoriaus lobizmas, propaganda, kuria visuomenėje sukuriama tokia atmosfera, kad politikai tiesiog bijo didinti tam tikrų sričių finansavimą, nes tuoj pat sulauks priekaištų dėl esą švaistomų lėšų.
- Tačiau tai nesutrukdė pasididinti atlyginimų patiems politikams, teisėjams, kitiems aukštiems pareigūnams...
- Daug uždirbančių, kaip tie patys politikai ar teisėjai, kurių yra mažai, algas dar labiau padidinti valstybė išgali, o tokiems žmonėms, kurių skaičius didesnis, – policijos, socialiniams darbuotojams – net vieną litą pridėjus prie algos susidarytų didelės sumos.
Bet iš tiesų dviveidžiauja tie Seimo nariai, kurie sako, kad negalėjo nepadidinti atlyginimų, jei Konstitucinis Teismas nustatė juos buvus neteisėtai sumažintus. Juk jie galėjo kitu sprendimu labiau apmokestinti tas dideles algas ir tada nuo jų surinktus mokesčius dėti kur nori – skirti pareigūnams, bibliotekininkams ar socialiniams darbuotojams.
- Ar nebūtų sąžiningiau, jei ir politikų algos priklausytų nuo šalies ūkyje mokamų vidutinių arba minimalių atlyginimų?
- Neverta to tikėtis, bet maži atlyginimai – chroniška mūsų valstybės liga, nes surenkama per mažai mokesčių. Įstatymuose, už kuriuos balsuoja tie patys gerai apmokami politikai, dirbantieji apmokestinti per daug, bet yra daug legalių landų išvengti mokesčių nuo kapitalo. Kadangi tie, kas turi finansinę galią, per savo lobistus paveikia politikus, o per propagandos atstovus sukuria visuomenėje nepagrįstą opiniją, kad nevalia kapitalo apmokestinti. Baisiausia, kad net ir tie žmonės, kurie kenčia nuo dabar esančios netvarkos, dažnai aklai tiki ta propaganda. Ją skleidžia profesionalai – anksčiau Laisvosios rinkos institutas, dabar atsirado dar ir vadinamieji bankų analitikai, realiai dirbantys kaip jų atstovai spaudai. Jie savo viešai reiškiamomis nuomonėmis daro įtaką visuomenei ir politikams – tada galima tokioje visuomenėje mokesčių nuo kapitalo nemokėti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“