Naujausios
Lietuva išsirinko prezidentę ir 11 europarlamentarų
Sekmadienį vykusiuose Lietuvos Prezidento ir europarlamento rinkimuose Lietuvos žmonės išsirinko ir prezidentą ir europarlamentarus.
 |
| Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis ELTA nuotr. |
Išankstiniais duomenimis, naujai Europos Parlamento penkerių metų kadencijai Lietuvos rinkėjai išrinko 11 savo šalies atstovų, tiek, kiek ir turėjo išrinkti pagal Europos Parlamento rinkimų įstatymą.
Suskaičiavus balsus iš 1515 rinkimų apylinkių, socialdemokratams, išankstiniais duomenimis, atstovaus Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis, partijai Tvarka ir teisingumas – Rolandas Paksas ir Valentinas Mazuronis, Darbo partijai – Viktoras Uspaskichas ir Vydas Gedvilas, konservatoriams ir krikščionims demokratams – Gabrielius Landsbergis ir Laima Andrikienė arba Algirdas Saudargas, Liberalų sąjūdžiui – Antanas Guoga, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – Ramūnas Karbauskis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas į Europos Parlamentą siūlys vykti B. Ropei.
Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, sąrašas, suskaičiavus balsus iš visų rinkimų apylinkių, kurių Lietuvoje yra 2004, dar gali keistis.
Europos Parlamento rinkimuose šiemet Lietuva rinko ne 12, o 11 Lietuvai atstovausiančių europarlamentarų. Šių metų rinkimuose sumažėjo ir kandidatų sąrašų – praėjusiuose rinkimuose jų buvo 15, o šiuose liko 10.
Dėl vietos Europos Parlamente šiuose rinkimuose varžėsi 9 partijos – Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija, partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos žaliųjų partija, Tautininkų sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija – bei viena rinkimų koalicija, pasivadinusi Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“.
Iš viso patekti į Europos Parlamentą siekė 216 kandidatų.
Pagal rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, partijos kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas Europos Parlamento narių mandatų gali gauti tik tuo atveju, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato reitingą.
Galutinius Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija turi paskelbti per savaitę.
Į pirmuosius posėdžius naujasis Europos Parlamentas rinksis liepos 1-3 dienomis. Tada bus išrinktas Parlamento pirmininkas ir 14 jo pavaduotojų.
Liepos 14-17 dienomis turėtų paaiškėti, kas taps naujuoju Europos Komisijos vadovu.
Lietuva šeštą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo išsirinko Prezidentą
Šeštą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos piliečiai rinko Respublikos Prezidentą. Pagal preliminarius Vyriausiosios rinkimų komisijos turimus rezultatus, rinkimus laimėjo antrosios kadencijos siekusi dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Nors Vyriausioji rinkimų komisija vidurnaktį turėjo dar ne visus Prezidento rinkimų rezultatus, tendencija rodo dabartinės šalies vadovės pergalę.
Šįkart, skirtingai negu prieš penkerius metus, prireikė antrojo rinkimų turo, kuriame varžėsi daugiausiai pirmajame rinkimų ture rinkėjų balsų surinkę kandidatai – D. Grybauskaitė ir Socialdemokratų partijos iškeltas europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
Antrajame ture, vidurnakčio preliminariais duomenimis, D. Grybauskaitę palaikė 56,94 proc. rinkėjų, Z. Balčytį – 41,05 proc. rinkėjų.
Galutinius Prezidento rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija turi paskelbti per savaitę.
Tuo tarpu pravartu prisiminti istorijos faktus, lėmusius šalies Prezidento institucijos ir valstybės vadovo rinkimų raidą.
Laikinojoje sostinėje Kaune 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės Taryba įsteigė Prezidento instituciją ir pirmuoju Lietuvos Prezidentu išrinko Antaną Smetoną.
1920 m. gegužės 15 dieną Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvą demokratine respublika. 1920 m. birželio 10 d. paskelbta laikinoji Konstitucija, kurioje buvo įtvirtinta nuostata, jog Respublikos Prezidentą renka Seimas. Iki tol, kol buvo išrinktas Prezidentas, jo pareigas ėjo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis.
1922 m. rugpjūčio 10-ąją buvo priimta Konstitucija ir paskelbti rinkimai į Pirmąjį Seimą. Tų pačių metų lapkričio 13-ąją Seimas išrinko A. Stulginskį Lietuvos Prezidentu.
1923 m. vyko rinkimai į Antrąjį Seimą, kuris A. Stulginskį vėl išrinko valstybės vadovu.
1926 m. birželio 7 d. Trečiasis Seimas Prezidentu išrinko Kazį Grinių. Tautininkai ir krikščioniškosios partijos, remiamos karininkijos, 1926 m. gruodžio 17 d. K. Grinių privertė atsistatydinti. Netrukus, gruodžio 19-ąją, A. Smetona antrą kartą išrenkamas Prezidentu ir remdamasis Tautininkų sąjunga ir iš jos gavęs Tautos vado titulą, išlaikė valdžią 14 metų.
1940 m., Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Prezidento institucija buvo panaikinta.
Po nepriklausomybės atkūrimo, 1992 m. spalio 25 d., kartu su Seimo rinkimų pirmuoju turu vyko ir konstitucinis referendumas. Buvo priimta Konstitucija, kuri atkūrė ir įteisino valstybės vadovo – Prezidento – instituciją.
Šiuose rinkimuose laimėjus Demokratinei darbo partijai, jos lyderis Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo Pirmininku ir tą pačią dieną pradėjo laikinai – iki Prezidento rinkimų – eiti Prezidento pareigas.
1993 m. sausio 25 d. Lietuvoje prasidėjo pirmoji šalies istorijoje Prezidento rinkimų kampanija, kuri tęsėsi iki vasario 14 dienos. Rinkimus laimėjo A. Brazauskas.
Baigiantis penkerių metų kadencijai, A. Brazauskas pareiškė nesieksiąs antrosios kadencijos.
1998 m. sausio 5 d. rinkimuose Lietuvos Prezidentu išrinktas Valdas Adamkus.
2002 m. V. Adamkus iškėlė savo kandidatūrą antrai Prezidento kadencijai, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui.
2004 m. Seimas pašalino R. Paksą iš Prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą. Iki bus išrinktas naujas Prezidentas, laikinai Prezidento pareigas ėjo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
2004 m. birželio 27 d. Lietuvos piliečiai V. Adamkų antrą kartą išrinko Prezidentu penkerių metų kadencijai.
2009 m. kovo 12 d. Seimas Joną Žemaitį pripažino 1949-1954 metų kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Prezidento pareigas.
2009 gegužės 17 d. Prezidento rinkimus laimėjo tuomet Lietuvos deleguota eurokomisare buvusi nepriklausoma kandidatė D. Grybauskaitė, kuri Lietuvai vadovaus antrąją kadenciją. Pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvai vadovaus Prezidentė, išrinkta antrai kadencijai iš eilės.
ELTA