Naujausios
Briuselio manija: kaip, kodėl ir ką rinkti?
Sekmadienį rinksime ne tik šalies Prezidentą, bet ir Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą (EP) – 11 europarlamentarų – „lašą jūroje“. O veržiasi į Briuselį per 200 politikų iš 10 partijų. Rinkėjui EP rinkimai iki šiol buvo mažai įdomūs. Politologai teigia, jog nereikėtų į juos numoti ranka.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pažaduose – kompetencijos stygius
Partijų kandidatai vėl bando joti išbandytais „arkliukais“. Tarp jų – algų, pensijų, išmokų didinimo. Esą reikalaus suvienodinti visoje ES minimalias algas ar pensijas.
Sociologas Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, aiškina, jog tokie pažadai yra klaidinantys. Taip daroma arba nesuvokiant kompetencijų pasidalijimo tarp EP ir nacionalių valdžių, arba pataikaujant rinkėjams.
Europos Sąjungoje keliama idėja ne suvienodinti minimalias algas, pensijas ar socialines išmokas, bet nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomi jų dydžiai.
„ES kompentencija – nustatyti kriterijus, – teigia profesorius. – Bet tai nereiškia, kad Lietuvoje ar Lenkijoje bus vienodi minimalūs atlyginimai, pensijos. Tie kriterijai gali būti siejami su infliacija ar su vidutine tos šalies alga. Tvarką ir dydžius nustatyti – nacionalinių valdžių atsakomybė. Bet pataikaudami rinkėjams politikai, ypač vargingesnių šalių, bando įtikinti, jog tai galėtų nuspręsti ES.“
Rinkėjas – racionalus
EP rinkimai iki šiol nebuvo populiarūs. R. Lazutka prognozuoja, jog ir nebus populiaresni. Bet rinkėjų požiūrį įvardija „sveiku ir racionaliu“.
„Rinkėjai mato, kad ES daugiau galių turi Europos Komisija, kad labai svarbi yra ES vadovų taryba, o ne žmonių rinkti atstovai, nors EP galios dabar gali didėti, – sako profesorius. – Be to, renkame tik 11 parlamentarų – nė vienas iš jų Europos nepasuks. Mūsiškiai tiesiog įsilieja į partines frakcijas ir gali tik sustiprinti ten dominuojančius balsus. Todėl Lietuvos rinkėjams tai nėra taip reikšminga.“
Žmonės mato, ir ką partijos siunčia į Briuselį: poilsio užsitarnavusius politikus arba nepatogius, kad pašalintų konkurentus.
„Europarlamentarų atlyginimai labai dosnūs, bet jų darbas dabar nėra labai atsakingas, didesnės jų kontrolės nėra, – pažymi pašnekovas. – Kažin, ar galime visus dabartinius europarlamentarus išvardyti? Kai kurie tik dabar girdimi ir reklamuojasi iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų.“
Rinkėjui jis siūlo pirmiausia žiūrėti į kandidato padorumą, kiek pats sau kelia uždavinių, kiek yra atsidavęs idėjoms.
„Jeigu čia, Lietuvoje, buvo darbštus, atsakingas ir sąžiningas, galima tikėtis, kad ir ten nesuges, – mano R. Lazutka. – Jeigu čia ar ten niekaip nepasirodė, ar koks jaunas iškeltas, kaip masalas rinkėjui, galima manyti, kad Briuselyje tiesiog maloniai leis laiką.“
Atsigręžti į vertybes
Istorikas Arūnas Gumuliauskas, Šiaulių universiteto profesorius, įsitikinęs, jog EP rinkimų negalima laikyti nereikšmingais. Nepaisant to, kad „tokioje galybėje europarlamentarų mūsų balsas į dangų neina.“ Kad tarp jų buvo tokių, kurie nė neaišku, ką veikė Briuselyje.
Jis pabrėžia, jog Lietuva ES politikos formavime gali dalyvauti per tris kanalus: ES vadovų viršūnių susitikimus, eurokomisarą ir europarlamentarus.
„Bet koks tiesioginis santykis yra labai svarbus, – mano A. Gumuliauskas. – Europos Parlamento įtaka didėja, matome tokią tendenciją. Todėl labai svarbu, kaip mūsų europarlamentarai tarpusavyje bendrauja, kaip atstovauja savo europinėse frakcijose Lietuvos interesams, kaip sprendžia Lietuvos problemas.“
Praktika rodanti, jog dėl energetinio saugumo mūsų balsas girdimas, dėl vertybinių klausimų – ne.
„Nėra tie rinkimai bereikšmiai, – tikina A. Gumuliauskas. – Kuo toliau, tuo labiau Europos Sąjunga keičiasi, sparčiai žengia federalizmo link. Mūsų žmonėms laikas įsisąmoninti, kad daugeliu atvejų klausimus sprendžia ne Vilnius, o Briuselis. Kad nuo mūsų pozicijos, nuo to, kaip ten mokame dirbti, priklauso Lietuvos ateitis.“
Šie rinkimai – ir proga partijoms pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimo reitingą. Profesoriaus žodžiais, jie žymiai objektyviau, nei visuomenės nuomonės tyrimai parodys, kaip rinkėjai vertina ir valdančiąją daugumą, ir opoziciją. Juoba kad pusė Seimo kadencijos jau praėjo.
„Tik mūsų rinkėjų sąmonėje rinkimai vis dar nėra kažkas labai svarbaus, – teigia politologas. – Vis pasireiškia vartotojiškas refleksas: o ką man duos? O reikia žiūrėti, ką tie kandidatai siūlo: ar deklaruoja ne vien sotų gyvenimą, ar svarbios yra mūsų vertybės, kokią mato Lietuvos ateitį Europos Sąjungoje.Tai fundamentalūs dalykai – jie labai svarbūs.“
Laukia geopolitiniai iššūkiai
Filosofas Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universteto profesorius, atkreipia dėmesį, jog kandidatus reikia vertinti pirmiausia tarptautiniu požiūriu.
Svarbus kalbų mokėjimas, patirtis tarptautiniuose klausimuose. Taip pat – kokią deklaruoja ginsią politiką Europos Sajungoje.
Jis pabrėžia, jog EP vaidmuo didėja, įgauna daugiau tarptautiškumo.
Ukrainos įvykiai parodė, jog laukia dideli geopolitiniai iššūkiai. ES turės spręsti santykių su kitomis šalimis – Rusija, Kinija, JAV – problemas.
„Vis labiau suprantama, kad reikia geriau atstovauti bendrai Europai“, – teigia G. Mažeikis.
ES Rytų partnerystės politikoje svarbiausią vaidmenį vaidina Lenkija ir Lietuva. Lietuva čia ir toliau galėtų išlikti lyderė.
Kokie reikalavimai dėl to iškyla kandidatams?
„Pageidautina, kad jie bent kalbėtų rusų, anglų, o dabar – kad bent suprastų ir skaitytų ukrainietiškai, – pabrėžia pašnekovas. – Svarbu, ar kandidatas supranta to regiono problemas, ar jau yra parodęs aktyvumą. Pagaliau, kuo grindžia savo įsitikinimą, kad sugebės vykdyti Rytų partnerystės politiką, jeigu pačiu karščiausiu Maidano ir Pietryčių Ukrainos įvykių laikotarpiu nevykdė jokių veiksmų.“
Būtinas bendradarbiavimas su Lenkijos, Latvijos ir Estijos europarlamentarais. Ar pretendentai į EP rodo gebėjimą susikalbėti?
G. Mažeikis atkreipia dėmesį, jog EP frakcijos yra susiskirsčiusios ne pagal šalis ir tautybes, o pagal politines ideologines pažiūras.
Rinkėjai, jo žodžiais, dabar iš viso nesusigaudo, kokios frakcijos veikia. Bet ar patys kandidatai supranta, kokioje frakcijoje dalyvaus, ką ten veiks?
„Kita vertus, EP sprendžia ne smulkias šalių problemas, – pabrėžia politologas. – Kuria didžiąsias programas. Ir ne kiekvienas partijos funkcionierius geba dalyvauti šituose didžiuosiuose Europos projektuose. O artėja tokie didieji projektai, kaip bendra energetinė politika ir kainodara.“
Jo žodžiais, apskritai laikas daugiau domėtis, kas vyksta Europos šalyse. Juoba kad mūsų broliai ir seserys vyksta dirbti į ES šalis.
„Emigrantams kai kuriais atvejais Europos Parlamentas yra net svarbesnis, nei Lietuvos parlamentas“, – sako G. Mažeikis.
EPA- ELTA nuotr.
TRAUKA: Europos Parlamente dirbs 751 europarlamentaras, iš Lietuvos – tik 11, o varžosi dėl šiltos vietos per 200 šalies politikų.
Redakcijos archyvo nuotr.
KOMPETENCIJA: Romas Lazutka sako, kad žadant visoje ES suvienodinti minimalias algas ar pensijas, stingama žinojimo, kokios yra Europos Parlamento kompetencijos, o kokios – nacionalinės valdžios. Arba rinkėjai sąmoningai klaidinami.
REIKŠMĖ: Arūnas Gumuliauskas teigia: „Nėra tie rinkimai bereikšmiai – laikas įsisąmoninti, kad daugeliu atvejų klausimus sprendžia ne Vilnius, o Briuselis.“
PRIORITETAS: Gintautas Mažeikis pabrėžia, pirmiausia reikia vertininti kandidatų tarptautinę patirtį ir kelti kalbinius reikalavimus: „Pageidautina, kad bent kelias kalbas mokėtų.“