Naujausios
Geriausia žinia investuotojui – sprendimas per dieną
Investicijos į Šiaulius: būtina atidėlioti negalima – kur dėti tašką? Tokia tema įžiebta politikų, verslininkų, ekonomikos ekspertų diskusija. Investicijos būtinos, bet realybė kitokia – investuotojai nesiveržia. Vietos verslininkai irgi susimąsto: kodėl čia turėčiau dirbti?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Aktualu tik miesto vadovams?
Sujudinti protus, iškelti problemas siekė trečiadienį forumo rengėjai miesto savivaldybė ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), kuriam vadovauja buvęs šiaulietis politikas Žilvinas Šilėnas.
Diskutuota ir Savivaldybėje, ir Šiaulių universiteto bibliotekos salėje. Tik čia verslo, mokslo, nevyriausybininkų atstovų nebuvo gausu. O pabrėžta, jog reikia kurti ne tik konkuruojantį, bet „besišnekantį miestą“.
„Investicijos – labai svarbu, svarbiau nei švietimas, sportas ar žolė, kurią mieste reikia pjauti, – tikino Žilvinas Šilėnas. – Per investicijas ateina ir atlyginimai, ir gerovė, ir lėšos, kurias galima paskirstyti visoms sritims.“
Liūdnoka situacija
Dalia Dijokaitė, Šiaulių regioninės plėtros departamento Šiaulių apskrities skyriaus vedėja, nenudžiugino: „Regiono ūkis aktyvėja, bet augimas šalies kontekste sulėtėjo. Investicijos auga, bet yra vienos mažiausių palyginti su kitais regionais.“
Apskrityje sukuriama apie 7 milijardus litų bendrojo vidaus produkto. Bet jo apimtys palyginti su 2008 metais yra smukusios 16 procentų. Apskrityje vienam gyventojui sukuriamas BVP sudaro tik apie 72 procentus šalies vidurkio.
Ž. Šilėnas pagarsino LLRI tyrimą, kuriame įvairiais aspektais lyginami septyni šalies didieji miestai (su Palanga ir Alytumi).
Lyginimas – ne Šiaulių naudai: paskutinė vieta pagal tiesiogines užsienio investicijas. 2011 metais vienam Šiaulių gyventojui jų teko tik per 2400 litų, Panevėžio – 6 tūkstančiai litų, o lyderio Vilniaus – 42 tūkstančiai litų.
Tik pagal materialines investicijas vienam šiauliečiui šalies vidurkis yra lenkiamas 7 procentais.
Patrauklumo veiksnys
Investuotojas pirmiausia žiūri į mokesčius – ir į dydžius, ir į jų stabilumą.
Šiauliai ir Kaunas nusistatę 0,6 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, visi kiti didieji miestai – 0,5 procento turto vertės.
„Nors skirtumas nedidelis, bet gali būti lemiamas“, – sakė Ž.Šilėnas.
Žemės nuomos mokesčio tarifas Šiauliuose didesnis, nei kitur. Tik pagal verslo liudijimų apmokestinimą rodiklis geras – iš 91 veiklos 73 veiklų verslo liudijimų kaina yra mažiausia tarp kitų miestų.
Verslininkas sprendžia, ar lengva bus pasiekti rinką, vartotojus, ar ras kvalifikuotų darbuotojų, ar yra transporto jungtys, kokia telekomunikacijų kokybė?
Šiauliai yra verslui patogioje vietoje. Bet lemia ne vien kilometrai. Lemia ir laikas, per kurį kilometrai įveikiami. Panevėžys, pavyzdžiui, gali skelbtis, jog iš ten Vilnius pasiekiamas patogiau ir greičiau, nei iš Šiaulių.
Sprendimų operatyvumas
„Ne tik šalys, bet ir miestai konkuruoja dėl investicijų, – sakė Ž. Šilėnas. – Jeigu svarstoma, reikia ar nereikia investicijų, tai investuotojas eina pas kitą – kuris žino ir kur kuriamos sėkmės istorijos.“
Valdininkai jam yra sakę, jog bijo greitai duoti teigiamą atsakymą. Jeigu greitai pasirašei, tai gal turi kokį suinteresuotumą? Esą geriau palaukti, kokį kartą net neigiamai atsakyti: jeigu kas, galėsi teigti, jog bandei priešintis.
„Jeigu yra tokia praktika, kad saugiau nieko nedaryti, popierius stumdyti, labai blogai, – aiškino ekspertas. – Sprendimas – šiandien, net jeigu netobulas, yra geriau, nei sprendimas rytoj“.
Įvaizdis – taip pat problema
Architektas Šarūnas Sabaliauskas tikino, jog būtina skleisti apie miestą gerąsias žinias.
Kaip jos skleidžiamos, iliustravo Ž. Šilėnas: Savivaldybės tinklalapyje informacija apie Pramoninį parką padėta į „stalčiuką“.
„Atsirinkite, kas yra pirmoje vietoje: kad miestas įkurtas 1236 metais ar kad Šiauliai turi Pramoninį parką?“ – paragino ekspertas.
Dar pasiūlė: „Gal Šiaulių savivaldybės administracija gali pasiskelbti, jog atsakymą investuotojui duoda per vieną dieną – tai būtų geriausias įvaizdis“.
Įpročio galia
„Yra apie ką susimąstyti, – sakė miesto meras Justinas Sartauskas. – Skyriai dirba kiekvienas sau, vyrauja nuostata nieko nekeisti. Yra įpročio galia – pasirašėme sau patogias taisykles ir laukiame, kol pagal jas geležinės klumpės bus nunešiotos.“
Mero nuomone, gerai, kad pradėta diskusija dėl investicijų. Bet jos priklauso ir nuo ekonominės situacijos. Dėl to ir į Pramoninį parką investuotojai nesiveržia, nors sklypai parengti ir sutartis galima pasirašyti per dvi savaites.
„Bet mes suklumpame ir dėl kitų projektų, – sakė meras, minėdamas Menų inkubatoriaus, „Šiaulių energijos“ naujo biokuro katilo statybos projektus. – Teismuose atsiduriame, negalime atstovėti kelių visuomenės atstovų, kitaip mąstančių, nuomonės.“
Atsigręžti ir į vietos verslą
Valdžios ir verslo bendruomenės susikalbėjimo svarbą pabrėžė Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys.
Ko verslas nori?
„Aiškumo, tikrumo, – sakė A. Rupšys. – Vis žiūrima į užsienio investuotojus, o didžiausios investicijos ateina iš vietos verslo. Einame pirmyn, miesto pramonės apimtys pasiekė 2 milijardus litų – atkurtas 2007 metų lygis. Bet ar čia jaučiamės patogiai? Turime kalbėti apie bendrą darbą.“
Jis pabrėžė, jog Savivaldybė iš verslo sumokamų mokesčių gali kurti patrauklią ekonomonę ir socialinę aplinką, užtikrinti miesto plėtrą.
Miesto vadovams A. Rupšys siūlė „neužsiciklinti“ tik su dviem projektais, turėdamas mintyje Pramoninio parko ir Logistikos centro projektus. Vietos verslininkai investuoja daugiau, nei tie 50 milijonų litų, sudėti belaukiant užsienio investuotojų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRIORITETAI: Ekonomikos ekspertas Žilvinas Šilėnas: „Pramoninio parko aprašymas gražus, bet kur jis nukištas Savivaldybės interneto tinklalapyje – į stalčiuką“.
Jono TAMULIO nuotr.
RYŠYS: Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys: „Tie, kurie čia dirba, turi jaustis patogiai: dirbsime, sumokėsime daugiau mokesčių, daugiau bus jų ir socialinėms reikmėms.“