Naujausios
Iš kiemo – į vaikų namus
Praėjusį pirmadienį Tytuvėnų seniūnijos (Kelmės raj.) darbuotoja socialinės rizikos šeimoms ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atvažiavo paimti vaikų iš kaimo gyventojų. Du vyresnius vaikus paėmė. Pustrečių metukų dukrelė buvo paslėpta.
Tobulais savęs nelaikantys tėvai mina institucijų slenksčius, kad atgautų savo mažylius. O Seime kuriami įstatymo papildymai, leisiantys supaprastinta tvarka atimti vaikus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Perrengė ir išsivežė
Į redakciją kreipėsi paimtų vaikų motina ir jos kaimynė. Moterys atvažiavo į Kelmę sužinoti, kur išvežti vienuolikmetė dukra ir šešerių sūnus.
Pasak moterų, pirmadienio pavakarę į jų namo kiemą atvažiavo Tytuvėnų seniūnijos socialinė darbuotoja rizikos šeimoms ir Vaiko teisių skyriaus specialistai.
Socialinė darbuotoja pasikvietusi kieme žaidžiančius du šeimos vaikus. Bute perrengė ir nusivedė į automobilį.
Motinai paaiškinta, jog vaikai neprižiūrėti, gyvena nevisavertį gyvenimą, todėl juos išsiveža. Po savaitės vaikai apsispresią, ar grįžti pas tėvus, ar likti globos namuose.
Ieškota ir mažiausios pustrečių metukų dukrelės. Tačiau jos buvimo vietą motina nuslėpė.
Vaiko teisių skyriaus specialistai motinai tvirtinę, jog patikrins vaikų sveikatą, o vakare ją informuos, kur atžalos apgyvendintos. Tačiau skambučio, tvirtina, taip ir nesulaukusi.
Po bulviasodžio išgėrė
„Visą naktį verkiau,“ – guodėsi šešių vaikų motina. Ji prisipažino tą vakarą šiek tiek išgėrusi, mat, sode vaišino bulves jai pasodinusį artoją. Vaikai žaidę netoliese.
„Šeima nėra blaivininkai. Tačiau nėra ir tokie, kurie kasdien geria. Gal pasitaiko kartą per mėnesį. Vaikų tėvas užsikodavęs, – tikino motiną į Kelmę atlydėjusi kaimynė. – Vėliau atvažiavo policija. Bet net nepatikrino jos blaivumo. Matyt, neatrodė girta.“
„Šiaulių krašto“ pakalbintas Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjas Irmantas Kasparas tvirtino, jog policijos ekipažas buvo kviestas dėl agresyvaus tėvų elgesio.
Tačiau nuvykęs jokių agresijos apraiškų nepastebėjo. O tikrinti girtumo, kai žmogus nevairuoja ir nepažeidžia viešosios tvarkos, neturėjo teisės.
Nenorėjo tikrinti blaivumo
„Jau nuo aštuonių murdomės po Kelmę, – skundėsi į redakciją užsukusios paimtų vaikų motina ir jos kaimynė. Buvom ligoninėje. Ten vaikų nėra. Ėjom į Vaiko teisių apsaugos skyrių klausti. Liepė pasitikrinti blaivumą.“
Motina nuėjusi į policiją. Prašiusi, kad patikrintų, ar ji blaivi. Policijoje atsisakė tikrinti, nes ji nepadarė jokio pažeidimo.
Tuomet nuėjo į ligoninę. Ten irgi niekas nesuprato, ko jai reikia.
Galiausiai moterims pavyko sužinoti, kad vaikai išvežti į Vijurkų globos namus. Motinai rūpėjo, kada atgaus savo mažylius.
Masina įsikūrimo pašalpa?
Šešių vaikų motina neslėpė priklausanti socialinės rizikos šeimai. Tačiau šiais laikais į tokių šeimų sąrašą skurdžiau gyvenančius, darbo neturinčius arba savaitę dirbti už bulvių maišą nenorinčius kaimiečius gali įtraukti labai greitai.
Pašalpos pinigai šeimai duodami dalimis. Seniūnijos darbuotoja socialinės rizikos šeimoms kontroliuoja, kad pinigus išleistų tikslingai, kad būtų sumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas.
Dvi jų dukros – penkiolikmetė ir šešiolikmetė ir dabar gyvena Vijurkų vaikų globos namuose. Tačiau savaitgaliais grįžta namo.
Mergaitės aiškinančios, jog sulaukusios pilnametystės ir išėjusios iš vaikų namų gaus 9600 litų įsikūrimo pašalpą. Todėl joms apsimoka gyventi vaikų namuose, nes tėvai tokios paramos neišgalės suteikti.
Valstybė vieno vaiko išlaikymui globos namuose per mėnesį išleidžia 2150 litų.
Jaučiasi gerai
Vijurkų vaikų globos namų direktorius Petras Tverijonas „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog vaikai atvežti į globos namus. Jie jaučiasi gerai, nes čia gyvena dvi vyresnės jų sesutės.
Prieš atvežant į globos namus ligoninėje patikrinta jų sveikata. Jokių sutrikimų nerasta. Mažyliai drąsūs, lengvai bendraujantys.
Pasak direktoriaus, iš globos namų, sulaukęs 18 metų, jau išėjo ir vyriausias šios šeimos sūnus. Čia gyvenančios dvi mergaitės savaitgaliais namo važiuoja todėl, kad parvežtų valgyti mažesnėms sesutėms ir broliukui.
Sąlygos, pasak P.Tverijono, vaikams gyventi namuose – labai prastos. Tėvai gyvena socialiniame būste. Direktorius ten yra buvęs, kai norėta grąžinti vaikus. Šokiravusi netvarka.
Kol kas globos valstybė
Vaiko teisių skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė „Šiaulių kraštui“ pripažino, jog kitą rytą po vaikų paėmimo į skyrių buvo atėjusi motina.
Jai įėjus, skyriaus vedėja tvirtino kabinete pajutusi alkoholio kvapą, todėl pasiūliusi pasitikrinti blaivumą. (Kai moteris atėjo į redakciją, alkoholio kvapo nebuvo. – R.M.) Vedėja stebėjosi, kad motina atėjo viena. Rūpestį dėl vaikų turėjęs parodyti ir tėvas.
Motinai pasiūlyta pakeisti gyvenimo būdą. Kol kas vaikai liks globos namuose.
Bus sudaromas globos ir rūpybos planas. Tuomet išklausyta socialinių darbuotojų, vaiko teisių skyriaus specialistų, pačių vaikų ir jų tėvų nuomonė ir priimtas sprendimas.
Jeigu vaikai liks gyventi globos namuose, po pusmečio sprendimas bus peržiūrėtas. Specialistai vyks į tėvų namus, žiūrės, ar kas pasikeitė į gera. Jeigu sąlygos bus pegerėjusios, o tėvai pakeitę gyvenimo būdą, vaikai bus grąžinti į šeimą.
Redakcijos žiniomis, tėvai Vaiko teisių apsaugos skyriuje po vaikų paėmimo lankėsi dar keletą kartų ir maldavo, kad grąžintų vaikus.
Pažadėta, jog šis klausimas bus sprendžiamas birželio 6 -ąją.
Į tėvų namus atvykusi socialinė darbuotoja tikrino, ar šaldytuve yra mėsos, ar mažylei, kurios neišvežė, yra pieno.
Redakcijos archyvo nuotr.
ĮSTATYMAS: Seime ruošiamos įstatymo pataisos, leidžiančios supaprastinta tvarka atimti vaikus iš tėvų.
Autorės nuotr.
PERTEKLIUS: Vijurkų globos namų direktorius Petras Tverijonas sako, jog iš šeimos paimti ir atvežti mažyliai jaučiasi gerai. Tačiau vaikų namai perpildyti.
Komentaras
Vaikus bus galima atimti supaprastintai
Aurelija STANCIKIENĖ
LR Seimo narė
Šį pavasarį Seimo narės V. Šalaševičiūtė ir O. Valiukevičiūtė Seimui pateikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymus. Autorės laikosi nuostatos, jog tai padės užtikrinti vaikų gerovę ir dvasinį bei fizinį saugumą valstybėje, apsaugos juos nuo smurto ir bet kokių neigiamų pasekmių augant.
Pagrindinis JTO Agenda 21, vadinamosios juvenalinės justicijos, principas, kuriuo ir grindžiamos pataisos, garantuoja itin lengvą ir supaprastintą, tiesiog suprimityvintą vaiko paėmimą iš šeimos, motyvuojant tėvų negebėjimu garantuoti jo gerovės konkrečiu momentu.
Realiame gyvenime tai atrodo taip: Suomijoje dešimties metų mergaitė paimta iš šeimos po to, kai mama uždraudė jai valgyti saldumynus ir nuvedė praustis.
Vokietijoje berniukas išvežtas į globos namus po to, kai pasiskundė institucijoms, kad mama jam liepė susitvarkyti savo kambarį.
Norvegijoje mergaitė iš šeimos paimta todėl, kad nešė į lauką šiukšles ir tvarkė savo pačios kambarį.
Tokios situacijos liudija, jog valstybės institucijos minėtų įstatyminių pataisų pagrindu įgyja absoliučią teisę šiurkščiai ir netgi be objektyvių priežasčių kištis į natūralų vaiko dvasinio bei moralinio ugdymo procesą šeimoje.
Visi sutinkame, kad fizinio smurto, prievartos, absoliučios nepriežiūros ir panašios situacijos yra žalingos vaiko fizinei ir psichinei sveikatai.
Tačiau šeimos gyvenime yra daug situacijų, kai vaikas dėl savo amžiaus ir dvasinio nebrandumo negali objektyviai įvertinti žodinio drausminimo priemonių.
Ar galėsime tuomet vaikui diegti dvasines ir bendražmogiškas vertybes, jausti savojo ego ribas, ugdyti atsakingumą, pareigingumą, mandagumą, pagarbą ir gerumą?
Ar normalu, kai mano sūnus, ketvirtas vaikas šeimoje, jau būdamas 12 metų iš mokyklos socialinių darbuotojų sužino, kad gali nevykdyti tėvų nurodymų ir turi visas teises apskųsti tėvus socialiniam darbuotojui?
Tokių teisių nežinojo mano trys vyresnės dukros, bet užaugo tikrai ne blogiausios pilietės.
Kokia Konstitucijos nuostata leidžia valdžios institucijoms taip šiurkščiai kištis į mano šeimą, į mano privačią erdvę, griauti mano konstitucinę teisę auklėti vaikus pagal krikščioniškas, ilgametes ir laiko patikrintas, iš kartos į kartą perduodamas šeimos, giminės tradicijas?
Naujausias tokio kišimosi pavyzdys: kai kuriose švietimo įstaigose aštuntokai, prieš laikydami egzaminus, gavo anketas su klausimais apie tėvų naudojamas drausmines priemones auklėjant vaikus namuose.
Anketos – ne anoniminės, su vaikų pavardėmis ir vardais. Tad įdomu, kur bus naudojama šita informacija? Ar priėmus minėtas įstatymo pataisas, pagal tas anketas neprasidės masinis vaikų atiminėjimas iš šeimų?
Ar ne taip auginam naujus pavlikus morozovus – kas primiršo, priminsiu, kad komunistiniais laikais buvo kuriamas toks vaiko idealas, kuris dėl komunistinių tikslų privalo įskųsti savo tėvus.
Ką ,,išsprendžia“ siūlomos pataisos, jei jau tą patį vakarą atsidūręs globos namuose, tarp svetimųjų, vaikas greičiausiai verks savo ,,blogos“ mamos, ,,blogo“ tėčio, ilgėsis savo broliukų ir sesučių.
Pagaliau – jei jau šeimoje gali būti taip blogai, tai ar už namų sienų vaikų laukia gražesnis, nesmurtinis pasaulis?
Turiu omenyje jų gatvės draugus, vis žiaurėjančius filmus, kompiuterinius žaidimus. Pasidomėkite, kokius kompiuterinius žaidimus labiausiai mėgsta jūsų vaikai.
Ką realiai šiuo klausimu nuveikė mūsų vaikų gynėjos?
Esu giliai įsitikinusi, jog vaiko išvežimas iš aplinkos, su kuria jis susietas glaudžiais emociniais dvasiniais ryšiais, yra nusikaltimas – ir vaikui, ir tėvams, ir jo broliams ar sesėms, visai mūsų visuomenei.
Norvegijoje per penkerius metus iš šeimų paimta 61 tūkstantis vaikų, iš jų apie 40 tūkstančių – galutinai, be galimybės sugrąžinti tikriesiems tėvams.
Todėl natūraliai kyla klausimas: kiek naujų globos namų po tokių ,,paėmimų“ įsteigsime ir kiek naujų tobulų įtėvių valstybėje surasime?
O gal taip sąmoningai ar nesąmoningai mėgdžiojant kitus ruošiamas „vaikų rezervas“ vienos lyties „šeimoms“, negalinčioms natūraliu būdu turėti savo vaikų?
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
ĮSITIKINIMAS: Kelių vaikų mama Seimo narė Aurelija Stancikienė įsitikinusi, jog vaiko paėmimas kad ir iš netobulų tėvų ir perkėlimas į valdišką aplinką neužtikrina visapusės vaiko gerovės. (klfo kiemo isitikinimas)