
Naujausios
Naujose kapinėse siūlo riboti paminklų aukštį
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje surengtas naujų kapinių Daušiškių kaime detaliojo plano svarstymas su visuomene. Siūlyta nustatyti paminklų aukštį. Rengėjai sulaukė kritikos, jog plane nėra architektūrinio vaizdo.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Antrą kartą
Daušiškių kapinės atsiras prie pietinio aplinkkelio, šalia senųjų kaimo kapinaičių, kurios turi kultūros paveldo statusą. Greta – vandens telkinys, įrengtas vietoj iškasto karjero.
Kapinių detalųjį planą Savivaldybė rengia antrą kartą. Teismai privertė. Kapinėms iš pradžių buvo suplanuota didesnė teritorija, nei leidžia įstatymo nuostatos: 63 hektarų, o ne iki 40 hektarų.
„Negali garantuoti, kad vėl kas neįvyks“, – sakė žurnalistams Rasa Budrytė, miesto vyriausioji architektė.
Vilniaus bendrovė „Team urbanistai“ rengia kapinių detalųjį planą. Jo sprendinius pristatė projekto vadovė Eleonora Grablevskienė. Sakė, jog šį kartą griežtai laikomasi įstatymo nuostatų, anksčiau priimtų bendrojo plano, specialiojo plano reikalavimų. Neturėtų būti pažeisti ir greta esančių sklypų savininkų interesai.
Į svarstymą atėjo keli šių sklypų savininkai, susirūpinę ar planuojamas įvažiavimas į jų sklypus. Detaliajame plane jo nėra, bet R. Budrytė tikino, jog problema bus išspręsta rengiant techninį projektą.
Pirmas etapas – užteks 20 metų
Planuojama teritorija užima apie 65 hektarus, bet pačių kapinių sklypas – 39 hektarai. Žemė yra išpirkta iš savininkų, nedidelis plotas buvo laisvos valstybinės žemės.
100 metrų pločio sanitarinė apsaugos zona įeina į planuojamą kapinėms teritoriją.
Pirmame etape kapinės būtų įrengtos 25 hektarų plote. Manoma, kad jo užtektų 20 metų laidoti. Šeimos kapui planuojama 2,8 m x 2,5 m ploto. Pirmame etape būtų 80 kvartalų įrengta, antrame ir trečiame etapuose kapinės plėstųsi aplink esamas, atsirastų dar 50 kvartalų.
Šalia – parkas
18 hektarų sklypas – tarp kapinių ir suplanuoto gyvenamojo kvartalo – paliekamas želdynų teritorijai. Bet su galimybe keisti paskirtį. Jeigu būtų visuomenės poreikis – į visuomeninę, komercinę. Tada galėtų būti statoma koplytėlė, krematoriumas.
E. Grablevskienė pabrėžė, jog antrame ir trečiame plėtros etape reikės iš naujo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tikslinti sanitarinės zonos ribas. Tai atlikti bus privaloma ir planuojant statinius.
Infrastruktūrai planuojamas per 3 hektarų sklypas tarp kapinių ir vandens telkinio. Būtų įrengta 157 vietų automobilių statymo aikštelė. Šalia numatytas įvažiavimas į kapines iš aplinkkelio. Kelias, kuriame taip pat siūloma įrengti automobilių statymo vietas, apjuostų kapines.
Vandens problemos nebus
Centralizuoto vandentiekio iki šios teritorijos nėra galimybių atvesti. Kapams laistyti būtų įrengtas vandentiekis iš šalia esančio vandens telkinio. Geriamam vandeniui tiekti būtų įrengtas požeminio vandens gręžinys.
Problemų kelia šioje teritorijoje esanti 10 kilovoltų elektros tiekimo linija. Ją teks naikinti ir įrengti kabelį.
Projektuotojų teigimu, lėšas tam reikėtų planuoti antrame trečiame plėtros etapuose.
Pasigedo architekto darbo
R. Budrytė pasiūlė plano rengėjams nustatyti kapinėse paminklų aukštį. Kokį? Pavyzdžiui, iki 1,2 metro – replikavo svarstymo dalyviai.
Architektas Vytenis Rudokas sukritikavo siūlymą. Jo nuomone, parengtas detalusis planas – tik sklypų planas, „žemėtvarkininko darbas“.
„Architektūrinio išplanavimo nėra, jo nė nesiūlo, tai apie kokius aukščius kalbame, jeigu nėra pačių kapinių vaizdo? – klausė architektas. – Detaliajame plane viską galima numatyti, įrašykite bet ką, kad paminklai gali būti tik iš granito – ir bus privaloma.“
Rengėjų atstovė neneigė: ji nėra architektė – inžinierė.
R. Budrytė pati atsitraukė – techninį projektą rengiant paminklų aukštį galima bus nustatyti. Bet techniniai projektai paprastai nepristatinėjami viešai.
Detaliojo plano sprendinius turi tvirtinti Šiaulių miesto ir rajono tarybos. Jeigu procesai vyks sklandžiai, darbai kapinėms įrengti gali prasidėti 2014 metų pabaigoje ar 2015 metų pradžioje.
Jono TAMULIO nuotr.
PLANAS: Projektuotoja Eleonora Grablevskienė rodo planuojamą įvažiavimą į kapines iš aplinkkelio. Įvažiavimas į greta esantį privatų sklypą būtų numatytas techniniame projekte.
REAKCIJA: Architektas Vytenis Rudokas pasigedo architektūrinio kapinių išplanavimo: „Tai tik žemėtvarkininko darbas.“