Naujausios
Dirbtinės problemos sukelia rimtas ligas
Antidepresantai ir raminamieji vaistai Lietuvoje išrašomi masėms žmonių, o pripratusiųjų prie šių vaistų gydytojai skaičiuoja tūkstančiais. Kodėl ir ar tikrai tiek daug mūsų visuomenės žmonių vis dažniau griebiasi tabletės? Ar prognozė, kad po kelerių metų visame pasaulyje depresija užims antrąją vietą pagal ligos dažnumą, pagrįsta ir ką tai sako apie šiuolaikinę visuomenę?
 |
| ELTA nuotr. |
Liūdna statistika
Pasaulio sveikatos organizacijos statistika teigia: „Jeigu dabartinė epidemiologinė situacija nepasikeis, 2020 m. depresija pasaulyje užims antrąją vietą (po išeminės širdies ligos) tarp didžiausią naštą visuomenei sukeliančių ligų. Išsivysčiusiuose pasaulio regionuose depresija taps pagrindine ligų sukeltos naštos priežastimi.“
Prieš metus „Eurobarometro“ paskelbti duomenys atrodo grėsmingai. Europoje antidepresantų per pastaruosius metus vartojo 7 proc. europiečių. Pusė tai darė reguliariai, kiti – retsykiais. Lietuvoje šis rodiklis siekė 11 proc. Už mus daugiau antidepresantų vartojo tik portugalai (15 proc.). Santariškių klinikų Neurologijos centro psichiatrijos skyriaus vedėjas dr. Ramūnas Aranauskas abejoja, kad Eurobarametro tyrimai objektyvūs.
„Galbūt antidepresantais vadinama tai, kas nėra antidepresantai – raminamieji, migdomieji. Šitos temos jautrios, nes šiuo metu matomas ir antipsichiatrinis judėjimas, po kuriuo slepiasi tie, kurie patys neišmano apie šiuos vaistus, – svarsto gydytojas. – Lietuvoje depresija auga dar ir dėl ligonių kasų politikos. Vaistai nuo depresijos kompensuojami 80 procentų. O jeigu yra senatvinė depresija, vadinama organiniu nuotaikos sutrikimu, ji kompensuojama tik 50 procentų. Tad gydytojai, norėdami padėti žmogui, diagnozuoja tiesiog normalią depresiją, nes pensininkai gyvena sunkiai ir jei jiems reikės dar ir vaistą patiems pirkti, jie jo tiesiog neįpirks.“
Socialinė įtampa
Taigi tokia statistika, anot psichiatro, labiau atspindi socialines problemas, o ne medicinines: „Dar būna tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, žmogus neturi darbo ir išlaiko septynis asmenis iš savo invalidumo pašalpos, nes turi grupę dėl depresijos. Tai ar kiltų ranka kam nors nuimti šitą diagnozę ir pasmerkti juos badui? Aš turėjau tokią pacientę, kuri atvyko į ligoninę ne todėl, kad jai reikia pagalbos, bet kad namuose likę tik aštuoni litai ir kepaliukas duonos bei penki asmenys. Tad ji guldama į ligoninę šiek tiek sutaupo, nes namuose lieka viena burna mažiau.“
Mindaugas Rusteika, Valstybinio psichikos sveikatos centro gydytojas, taip pat teigia, kad didėjantis raminamųjų vartojimas yra viso pasaulio problema. Paklaustas, kodėl daugėja sergančių depresija, psichiatras atsako, kad nelengva į tai atsakyti ir reikia išsamių mokslinių tyrimų.
Vis tik tam tikrus dėsningumus galima matyti. Anot jo, visame pasaulyje didėja gyvenimo tempas, socialinė įtampa, o į ją reaguodamas žmogus ir suserga. Iš kitos pusės ir žmonių amžius ilgėja, o senatvėje būna dar daugiau visokių sutrikimų. Ligą sukelia ir didėjantis žmonių vienišumas.“
Profesionalumo stoka
Psichiatras R. Arnauskas taip pat pabrėžia, kad ne taip lengva atskirti tikrą depresiją nuo kitų į šią ligą panašių simptomų. Tad egzistuoja ir gydytojų profesionalumo trūkumo problema. Vaistai neretai išrašomi per lengvai: „Nacionalinė tragedija yra raminamųjų rašymas į kairę ir į dešinę. Žmonės ištisais miestais yra pripratinti prie raminamųjų, nes yra skiriami, kai žmogui tikrai nereikia jų vartoti. Būna, kad žmogus ateina ir pasako: „Susinervinau.“ Na, tai natūrali būsena, tu tiesiog nerviniesi, ką padarysi, vaistų dėl to imtis nereikia. Gali padėti dušas, sportas, atsispaudimai, dar kas nors, bet ne vaistai.“
Raminamuosius vaistus ir antidepresantus gali išrašyti ir šeimos gydytojai, kas, anot psichiatro, yra didelė klaida. „Šeimos gydytojai receptus rašo pagal kažkokias mistines mums nežinomas schemas. Jie pripratinami pagal tą schemą, o paskui atpratinti reikia psichiatro. Mes turime pilnus skyrius tokių pacientų. Iš septyniolikos žmonių maždaug keturiolika piktnaudžiauja raminamaisiais. 80 procentų pas mane patenkančių pacientų yra jau be reikalo pripratinti prie raminamųjų.“
Dar viena problema yra ta, kad gydytojai dėl laiko stokos neturi kada gilintis į žmogaus sveikatos priežastis. „Jeigu per dieną jie priima 40 pacientų, tai ir rašo bet ką, ko tas norės, o ne užsiima su juo rimtesniu darbu“, – aiškina R. Arnauskas.
KOMENTARAS
Dangutė Mikutienė, Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė:
– Tai, kad depresija suserga vis daugiau žmonių, tikrai yra tiesa. Tai lemia daug aplinkybių: socialinė aplinka, skurdas, nedarbas, žmonių neužtikrintumas dėl rytdienos. Lietuva pagal savižudybių skaičių pirmauja, rodikliai tikrai baisūs. Tad reikia manyti, kad žmonės dažniausiai ir griebiasi tabletės.
Bet juk yra daug įvairių alternatyvių gydymo būdų. Pavyzdžiui, žmonių motyvacijos skatinimas, kad žmogus jaustųsi reikalingas, galėtų save realizuoti, turėtų motyvacijos kabintis į gyvenimą, siekti savo tikslų, kad ir kas tai būtų, mokymasis, darbas ar kitos veiklos. Tai pats pagrindas. Taigi reikia kompleksinių priemonių spręsti šią problemą. Gydytojas dažnai nieko negali patarti, tik pasiūlyti vaistų. Tai, mano nuomone, nėra gerai, nes yra daug įvairių meno, muzikos terapijų, kurias būtų galima pateikti pacientams. Bet kol sistemoje nėra įteisinta alternatyvi medicina arba papildomos medicinos paslaugos, kol tai nėra reglamentuota, tokių dalykų tiesiog niekas neskiria.
Žmonėms pagelbėti galėtų ir pačios bendruomenės, nes labai skaudu, kad šiandieniame ekstremaliame, greitėjančio gyvenimo tempo pasaulyje, mažai likę meilės ir pagarbos žmogui.
Neužtenka vien žiūrėti į žmogų, reikia pamatyti ir jo akis. Paskui išeina žmogus ir visi svarsto: „Tu matei, o mes nieko nepastebėjome, kad jam buvo blogai.“ Jautrumo trūksta.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“