Naujausios
Įsimintiniausia savaitė – praktika „Šiaulių krašte“
Dovydas UŠAKOVAS
Esu Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos dešimtokas. Buvau vienas iš 30-ies moksleivių, atrinktas dalyvauti Všį „Sėkmės mokykla“ organizuojamoje „Praktikos savaitėje“. Kadangi norėjau pamatyti iš arti žurnalisto darbą, patekau į „Šiaulių krašto“ redakciją ir penkias dienas kartu su žurnalistais dalyvavau įvairiuose renginiuose, konferencijose bei įvykiuose.
Pirmadienis. Prieš praveriant redakcijos duris kamuoja jaudulys, gal net baimė, kadangi nežinau, kas už jų laukia. Įžengus į redakciją, įtampa atslūgsta – mane iškart pasitinka. Vyriausiasis redaktorius papasakoja apie įmonę, jos istoriją, laikraštį.
Ir – pirmoji žurnalisto praktika – keliauju į Šiaulių miesto savivaldybę.
Administracijos direktorius Vladas Damulevičius organizuoja savaitinę spaudos konferenciją, kuri skirta supažindinti su priimtais sprendimais bei kita aktualia informacija. „Sudariau darbo grupę, net nežinau, ką ji čia darys, bla bla bla“, – skaitydamas (gal padėjėjos surašytą informaciją?) kalba V. Damulevičius.
Gal aš kažką ne taip supratau, bet man tai pasirodė keista ir net kvaila. Ar taip turi bendrauti administracijos direktorius? Visų pirma, tai nepagarba į spaudos konferenciją susirinkusiems žmonėms, antra – jis parodo savo kompetencijos lygį. Ar jos nebuvimą?
Važiuojame į Žemaitės gatvę, kur stovi Gilo statybos griuvėsiai. Žmonės skundėsi, kad šiukšlynu pavirtę griuvėsiai bado akis daugybę metų. Radome šiukšlių krūvą bei statybinių medžiagų atliekas. Žmonės pasakojo, kad ten nuolat renkasi benamiai, degina kabelius ir kitas šiukšles.
„Pastatas“ priklauso privačiam asmeniui, kuriam, panašu, nusispjauti į tai, kad vaiduoklis gadina miesto įvaizdį.
Antradienis. Keista – važiuoju į šunų kirpyklą. Net nežinojau, kad Šiauliuose ji egzistuoja. Pasirodo, yra ne viena, net kelios! Nuvažiavus į vieną pasitiko šunų lojimas bei šuniškas kvapas.
Šunys įvairiausiomis šukuosenomis, įvairių veislių. O kainos! Šuns kirpimas kartais kainuoja daugiau, nei aš per metus išleidžiu savo kirpimui!
Kirpyklos savininkė maloniai papasakojo kirpimo subtilybes bei įdomių istorijų apie klientų užgaidas. Pasakojo, kad užsienyje yra ir šunų plaukų dažymo paslauga. Įsivaizduojate šunį nudažytą, pavyzdžiui, raudonai?!
Trečiadienis. Alinantis karštis ir kelionė į užmiestį. Ieškome žemę dirbančių žmonių. Nuo vienkiemyje gyvenančios močiutės ir jos kelių kvadratinių metrų darželio iki Bazilionų žemės ūkio bendrovės ir jų šimtų hektarų.
Žmonės, paklausti apie vėlyvą pavasarį, per daug apmaudo neliejo. Sutikus Bazilionų žemės ūkio bendrovės agronomą, jis maloniai pasiūlė sėsti į jo visureigį ir pasivažinėti aplink sėjamus laukus. Agronomas papasakojo nemažai įdomybių apie žemės ūkį ir atskleidė, kad kartais dėl didesnio pelno nukenčia produkto kokybė. „Žemę valdo pinigai ir Dievas“, – šmaikštavo jis. Tai buvo vienas iš maloniausių sutiktų pašnekovų.
Tą pačią dieną teko vykti į Verbūnus, kur kalbinome 102-ejų metų sulaukusią senolę. Tokio garbaus amžiaus žmogaus man dar neteko matyti. Pokalbis nelabai sklandus, kadangi dėl senyvo amžiaus senolės sveikata kiek nusilpusi. Bet iš jos išgirdau tokių įdomių istorijų!
Ketvirtadienis. Diena su kriminaline rubrika. Apšilimas – Vijolių vidurinės mokyklos stadione. Čia apskrities pareigūnai varžėsi dėl geriausiųjų vardo ir bandė įveikti sudėtingą kliūčių ruožą.
Apšilimas padarytas ir... gautas pranešimas apie tai, kad netoli Kuršėnų į kanalizacijos šulinį įkrito arklys. Ten nuvykę sužinojome, kad arklys nugaišo. Tokio vaizdo dar nebuvau matęs...
Kuršėnuose radome ir gaisrininkus, gesinančius degančią žolę. Jie atrodė pavargę ir nusiminę, kad dėl padegėjų kaltės reikia užsiiminėti dalykais, kurių tikrai buvo galima išvengti. Kolegos dalijosi mintimis, kad pagavus reikėtų juos įdarbinti žolės gesintojais, kad pajaustų, ką tai reiškia. Yra ir rimtesnių nelaimių, kur reikėtų ugiagesių pagalbos.
Nespėjus išvažiuoti iš Kuršėnų, gautas pranešimas, kad apribotas eismas per viaduką tarp Kuršėnų ir Micaičių. Ten negali važiuoti transporto priemonės, sunkesnės nei 20 tonų. Dėl to labai nepatenkinta greta viaduko įsikūrusi medienos perdirbimo įmonė.
Tokios prastos būklės viaduko dar nemačiau. Nusileidus į apačią fotografas užfiksavo kadrų, kuriuose matyti visiškai nubyrėjęs tinkas, išlindusi armatūra. Atrodo, kad viadukas gali griūti bet kurią akimirką. Pagalvojau, ar valdžia imsis priemonių jį sutvirtinti ar net perstatyti, ar reikės laukti labai populiaraus scenarijaus Lietuvoje – kol grius ir kas nors susižalos?
Į Kuršėnus važiavome dėl vienos istorijos, grįžome su trimis.
Šiauliuose tą dieną dar sudalyvavau viename iš Europos dienos renginių – koncerte. Nelabai vykę bandymai perdainuoti užsienio atlikėjų dainas bei šokiai, kurie, panašu, nesudomino aplink buvusių žmonių. Manau, yra ir geresnių būdų, kaip panaudoti „europinius“ pinigus.
Penktadienis. Iš ryto pasitinka visi kolegos. Prie pyrago ir kavos aptariame visą mano praėjusią savaitę. Aš papasakoju savo įspūdžius, tai, ką naujo sužinojau ir smagiai išsiskiriame kiekvienas dirbti savo darbų. Dienos pabaigoje laukė paskutinis pokalbis su redaktoriais ir liūdnas išsiskyrimas. Vėl teks sugrįžti į įprastą dienos grafiką. Tačiau savaitė, praleista „Šiaulių krašto“ redakcijoje, paliko neišdildomą įspūdį mano gyvenime.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Apie projektą
31 Šiaulių dešimtokas savaitę pamokas iškeitė į profesinę praktiką lyderiaujančiose organizacijose. Tai – neformalaus ugdymo organizacijos „Sėkmės mokykla“ moksleivių praktikos projekto, kuris buvo pradėtas pernai pavasarį Vilniuje, dalis. Šią iniciatyvą įgyvendinti padeda Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Gegužės 6–10 dienomis dešimtokai praktiką atliko 22 skirtingo profilio Šiaulių verslo ir nevyriausybinėse organizacijose. Tarp jų – ir "Šiaulių krašte".