Valstybei nerūpi nei žmonės, nei žvėrys

Valstybei nerūpi nei žmonės, nei žvėrys

Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) panaikino Kauno zoologijos sodo, kaip visateisio EAZA nario statusą, tačiau kauniečiai tikisi per 5 paskirtus metus panaikinti 13 išvardytų trūkumų. „Respublikos“ žurnalistai vakar irgi apsilankė Zoologijos sode.

Kauno zoologijos sodo gyventojas "Respublika" nuotr.

Anot tik nuo kovo mėnesio savo pareigas pradėjusio eiti Kauno zoologijos sodo direktoriaus Aurimo Didžioko, jei sodas būtų iškeltas į miesto pakraštį, tai jau būtų ne profesoriaus Tado Ivanausko prieš 75 metus įkurtas sodas.

„Dabartinė mūsų geografinė padėtis yra tobula, – aiškino A. Didžiokas. – Tai miesto sodas. Ir Londonas turi zoologijos sodą miesto viduryje. Tik mums reikia prasiplėsti, nes neišnaudojame visos mums paskirtos teritorijos, o jau verkiame. 16 ha plotas tikrai nėra mažai. O jei išsikeltume į plynus laukus, tai jau būtų visiškai kitas dalykas. Tai jau būtų savana, kuria važinėjama automobiliais. O ar mus kada nors iškels, tai jau politinis klausimas. Norės – atims, bet aš žinau, ką galima ir dabartiniame sode nuveikti“.

A. Didžiokas pripažino, kad su juo niekas apie sodo iškeldinimą nėra kalbėjęs. Gal kas nors anksčiau dirbęs sodo administracijoje ir audė tokią brandžią mintį, tačiau, kaip sako A. Didžiokas, verčiau reikėjo kažką konkretaus dabartiniame sode veikti.

Be to, kur tą sodą iškelti, jei kauniečiai net naujoms kapinėms neranda tuščių vietų. Net dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) Vyriausybei ir buvusiai Kauno apskrities viršininko administracijai teko ilgokai derėtis su privačių sklypų savininkais. O ir išsiderėjus tektų pakloti milijonines investicijas.

Vietos ir taip pakanka

A. Didžiokas paaiškina: „Pagal lietuviškus standartus, aišku, ant plyno lauko lengviau ką nors įkurti, bet mes galimybių studijoje svarstome, kaip galima keisti Zoologijos sodo vaizdą čia. Tarsi ant tuščio lapo. Kaip takus naujus suprojektuoti, eskalatorių, automobilių aikšteles. Net ir skaičiuojame, kiek reikėtų tualetų. Galimybių studiją rengia bendrovė Projektų rengimo centras. Sodas turi projekto vadovą“.

Tačiau ar pats sodas negalėtų parengti eskizus, brėžinius, vizijas, misijas, kaip norėtų ateityje atrodyti bei dirbti?

A. Didžiokas atsako: „Bet čia yra Lietuva. Jei aš pats galimybių studiją parengsiu, niekas jos neapmokės. O kai projektus, planus rengia architektai, paruošia visus dokumentus, jau yra pagrindas tuo vadovautis. Juk parengus galimybių studiją dar bus rengiamas detalusis planas. Bus numatyta, kokio aukštingumo turi būti voljerai, ir taip toliau. Be šių dokumentų negalima atlikti kitų žingsnių. Galimybių studija turėjo būti paruošta per 12 mėnesių, tačiau rengėjai paprašė dar 2 papildomų mėnesių. Vėliau bus rengiamas detalusis planas, jis bus derinamas su aplinkiniais gyventojais bei miesto savivaldybe“.

EAZA inspektuotojai, susirūpinę gyvūnų gyvenimo sąlygomis, aiškiai nenutuokia, kiek mūsų valstybėje yra popierizmo. Kiek sodas yra priklausomas nuo biurokratų malonės. Tarkime, detalusis planas bus parengtas iki metų pabaigos, bet miesto savivaldybė pageidauja, kad sodas prižiūrėtų Dainų slėnio gatvės atkarpą. Esą mes detaliajam planui pritarsime, bet jums teks gatvės atkarpą prižiūrėti...

„Mes negalime už sodo pinigus prižiūrėti gatvę, – stebėjosi A.Didžiokas, – be to, miestas krepšinio komandai „Žalgiris“ duoda pinigų, o sodui – ne. Užsienio sodui – 20 tūkst. eurų yra kapeikos, o mums 80 tūkst. litų labai reikia, kad du voljerus pastatytume. Ir galvoji – atiduosime pinigus už voljerus ir ką toliau darysime. Juk mes – vieninteliai Lietuvoje. Kolekcijas ruošiame, edukacijas organizuojame, zoomokyklėlė veikia. Laikai keičiasi. Mūsų funkcijos taip pat keičiasi. Tenka priimti ir iš privatininkų konfiskuotus gyvūnus. Tiek narvų neturime, kad visus EAZA reikalavimus staiga įvykdytume. Lietuvoje yra ir nelincenzijuotų sodų. Ir EAZA vertinimas nėra labai didelė sensacija. Europoje yra labai daug sodų, kurie nėra EAZA nariai. O tokių, kurie vadovaujasi EAZA reikalavimais, principais, yra tik 10 proc. Kiti sodai daro ką nori“.

Uždaryti neapsimokėtų?

Tokius objektus, zoologijos sodus uždaryti, anot A.Didžioko, yra netikslinga ir ne taip lengva. Pavyzdžiui, ką daryti su gyvūnais? O jų Kauno zoologijos sode 250 rūšių ir daugiau nei du tūkstančiai. Metinis eksponatų gaišimas yra vidutiniškas. Žinduolių metinis nugaišimas tesiekia 8,1 proc.

Tiesa, tobulinant Kauno zoologijos sodą, su kai kuriais gyvūnais teks atsiskirti, o kai kurių niekada nepriimti.

„Gyvūnų gaišimas yra neatsiejama kiekvieno zoologijos sodo dalis, – patikino A. Didžiokas, – statistinis skaičius nei didėja, nei mažėja. Bet naujus gyvūnus priimsime tik programiškai. Pagal mainus. Begemotą, stumbrą, kad gyventų poromis. Begemotą patys atsivešime iš Ispanijos. Tačiau negaliu net ir norėdamas daryti nusikaltimo ir atsivežti į Kauną dramblių. Pirma, negalėtume tiek daug ėdančių gyvūnų išlaikyti, be to – neturime specialistų, išmanančių apie dramblius“.

Sodas žada atsisakyti ir agresyvaus avijaučio. Mat nėra specialisto, išmanančio avijaučių psichologiją. Žadama į Rusiją išvežti ir dešimt pačių stipriausių, muštis mėgstančių beždžionių. Mat tik tada bus galima kitas, ne tokias chuliganiškas beždžionėles saugiai iškraustyti iš dabartinio beždžionyno į kitas patalpas sode. Praeidami pasmalsaujame, koks tų, anot Čarlzo Darvino, mūsų artimiausių giminaičių racionas. Pasirodo, ir bananų gauna. Ir vynuogių, net aliejaus. O šiaip sodo gyventojams sudaryti net 82 pašarų racionai. Jau kitiems metams nustatyta, kas tuos pašarus, laimėję viešuosius pirkimo konkursus, pristatinės. Viešojo pirkimo procedūros, anot direktoriaus, irgi užsitęsia. O gyvūnų alkanų nelaikysi. Juos kasdien tenka šerti.

O šiaip kaunietiškojo sodo prekės ženklas yra liūtas, stumbras ir palšasis grifas. Štai turi atvežti iš Lenkijos stumbro patelę, o direktoriui – naujas galvos skausmas. Iš kur paimti pinigų voljerui. Mat planuojama, kad sode bus trys stumbrai, o jų kompanijoje – šernas. Kaip natūralioje gamtoje. Tiesa, jei stumbrai imtų šerną pulti, kriuksis turėtų patalpas, kur nuo laikinos „sugyventinių“ rūstybės galėtų pasprukti.

Vaikštai po sodą ir vis vien negali sutikti su pesimistais, kad tai gyvūnų griežtojo režimo kalėjimas. Tulpės žydi, neužmirštuolės mėlynuoja, ąžuolai šniokščia. Žydrai nudažytame voljere, kuris, anot EAZA, per mažas, vis vien spokso visai nesublogęs ir neirzlus ruonis. Tigro voljeras jau visiškai modernus. Tiesa, didžiuosiuose Europos miestų zoologijos soduose metalinės tvoros turi apsaugoti lankytojus. O patiems gyvūnams įrengiami natūralūs aptvarai iš riedulių ar kitokių natūralių medžiagų. Na, dar elektrinis piemuo, balutė – ir viskas.

„Tie dalykai išsprendžiami, – sutinka naujasis direktorius, – duokite man bent šimtą dienų. Vyriausybės šimtą dienų ramybės gauna, o aš, kai pradėjau kovo mėnesį dirbti, tai vos ne kasdien vis kitiems žmonėms apie sodo planus aiškinu“ .

Faktai

Lietuvos zoologijos sodas (Kauno zoologijos sodas) yra pavaldus Aplinkos ministerijai. Pernai iš valstybės biudžeto sodui skirta 4128,6 tūkst. litų.

Dalį pinigų sodas užsidirba iš lankytojų ir pardavinėdamas gyvūnus. Tie pinigai patenka į valstybės biudžetą, o vėliau sodui grąžinami.

Pernai sodą aplankė 151 787 lankytojai, tai yra 8 proc. daugiau, nei buvo planuota. Sovietiniais metais sodą aplankydavo apie 0,5 mln. lankytojų. Tiesa, tada bilietai buvo pigesni, o dabar suaugusiam žmogui kainuoja 12 litų, vaikui – 10 litų.

Sode, įskaitant direktorių, dirba 130 darbuotojų.

Sodas priima lankytojus ištisus metus.

Sodui skiriama ir 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, jei kas nors nori paaukoti. Privatūs rėmėjai remia kai kuriuos sodo gyvūnus. Tarkime, vilkus remia baikeriai. Labiausiai rėmėjams patrauklūs dideli arba egzotiški gyvūnai. Jei rėmėjai paaukoja daugiau nei 500 litų, prie narvo pakabinamas reklaminis šios firmos ar įstaigos stendas.

KOMENTARAS

Dainius Ratkelis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius:

– Zoologijos sodas – ne mūsų įstaiga, nebuvo nė kalbos, kad reikėtų remti miesto lėšomis. O jei kalbate apie rėmimą, tai Kauno miesto savivaldybė taip pat yra paramos gavėja. Galite, jei norite, paremti 2 proc. Sakote, Zoologijos sodas reprezentuoja miestą? Taip, bet dar yra teisiniai dalykai. Jei pasiūlytų dalyvauti kokiame nors bendrame projekte, tai turėtume teisinį pagrindą remti. O dabar neturime. Kauno zoologijos sodas taip pat nėra mums jokių bendrų projektų pasiūlęs. Jokios iniciatyvos nėra parodęs.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“