Naujausios
Šiauliai gali tapti jaukūs ir saugūs
Šiauliai 2014–2020 metų laikotarpiu sulauks daugiau nei 200 milijonų litų investiciniams projektams įgyvendinti. Miesto meras Justinas Sartauskas teigia, jog keliamas tikslas – Šiaulius padaryti jaukiu ir saugiu miestu gyventi ir dirbti.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Atsigręžta į didžiuosius miestus
– Šiauliai, palyginti su rajonų centrais, ne taip sparčiai keičiasi. Kodėl taip yra? Ko tikitės iš naujo programavimo periodo?
– 2007–2013 metų planavimo periodas rajonų savivaldybėms buvo palankesnis. Prioritetas buvo teikiamas plėtoti miestelius, problemines savivaldybes. Važiuodami per Lietuvą matome, jog iš tiesų pasikeitė rajonų centrai: susitvarkė savo pagrindines aikštes, gatves, šaligatvius.
2014–2020 metų programavimo periodą ši praktika perkeliama į penkis didžiuosius šalies miestus. Bus vykdoma URBAN programa, skirta harmoningam miestų vystymui.
Iš šios programos Šiauliai gaus 75 milijonus litų. Plius per Regioninės plėtros tarybą mus gali pasiekti apie 150 milijonų litų. Dar per vadinamąjį vertikalųjų programavimą – iš ministerijų – taip pat bus finansuojami miesto projektai.
Miestas žymiai keisis, kai 2014 metais bus atvertas naujas finansavimas.
– Ką numatote tvarkyti?
– Pirmiausiai pagrindinę miesto aikštę – Prisikėlimo aikštę, taip pat – Aušros taką, kaip Prisikėlimo aikštės jungtį su Talkšos ežeru. Ši vieta turi tapti traukos centru.
Ežeras yra valomas, reikia baigti sutvarkyti jo prieigas, atnaujinti Saulės laikrodžio aikštę. Esame numatę įrengti ir daugiau apšvietimo, ir automobilų stovėjimo aikštelę.
Su Irklavimo federacija dirbame dėl irklavimo trasos įrengimo pagal tarptautinius standartus.
Buvusio „Elnio“ fabriko teritorijoje vieta apžiūrėta Pramonės įdomybių parkui. Verslas yra pasirengęs prisidėti, padaryti parko akcentus – iš savo technikos, įrangos.
Pagal URBAN programą ketiname miesto veidą keisti prie pagrindinės arterijos – Tilžės gatvės. Sutvarkyti ne tik pačią gatvę nuo pat Pietinio mikrorajono, bet ir aikštes, dviračių takus, socialinę infrastruktūrą – daugiabučių kiemuose atsirastų žaidimų aikštelių.
– O Dainų pėsčiųjų takas ar būtų tvarkomas?
– Taip. Būtų įrašytas į URBAN projektą. Jeigu programą kuruojanti Vidaus reikalų ministerija nepritartų, ieškotume takui sutvarkyti kitų finansavimo šaltinių.
Bendruomenei teiks susipažinti
– Kodėl miesto Taryboje atidėjote strateginio plano 2014–2020 metams tvirtinimą?
– Atidėjome dėl to, kad strateginis planas yra labai svarbus ir reikia jį pristatyti miesto bendruomenei. Kad žinotų, ko galima tikėtis. Be to, kai kurios mūsų įstaigos ir įmonės pasigedo jame savo plėtros projektų.
Strateginis planas dar nereiškia, kad viskas, kas jame numatyta, ir bus įgyvendinta. Bet planavimo taisyklės yra tokios, kad ko nebus įrašyta plane, to ir nebus galima įgyvendinti – niekas finansavimo neskirs.
– Kokios yra pačios Savivaldybės finansinės galimybės? Ėmėtės taupymo politikos, o juk prie kiekvieno projekto reikės prisidėti savo lėšomis.
– Savivaldybės prie investicinių projektų turi prisidėti – tai jas drausmina. Bet dėl prisidėjimo procento diskutuojame.
Savivaldybių asociacijos valdyba, kuriai priklausau, kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, kad nauju programavimo periodu mums reikėtų prisidėti tik iki 10 procentų, o ne 15 procentų.
Prašome, kad savivaldybėms nereikėtų apmokėti investicinių projektų PVM. Tą dalį lėšų valstybė turėtų finansuoti. Dabar situacija įdomi – savivaldybės iš bankų skolinasi pinigus ir atiduoda juos valstybei. Logikos – jokios.
Skaičiuojame, kad per 7 metus galėtume pasiskolinti iš viso 125 milijonus litų projektams vykdyti. Per metus – apie 20 milijonų litų, ir neperžengtume skolos limito.
Panašią sumą – apie 16–18 milijonų litų – kasmet skirtume paskoloms grąžinti.
Ritmingai dirbdami galime išlaikyti ir investicinių projektų tempą ir skolų neauginti.
– Bet oponentai kaltina, jog miestas jau turi per daug skolų.
– Mes santykinai nesame prasiskolinę daugiau nei kitos savivaldybės, ir skolas mažiname. Bankams skola sudaro 66 milijonus litų, nes investicijų tempas buvo didelis. Bet investicijos ir toliau turi būti daromos.
Esmė yra ta, kad turime optimizuoti savo išlaidas. Jas planuodami turime atsižvelgti ir į pasikeitusią miesto demografinę situaciją, ir į tai, kad Savivaldybės turtas neracionaliai naudojamas.
– Kokie projektai šiemet juda pirmyn?
– Susitvarkysime gatvių ir daugiabučių kiemų duobes. Šiemet dar negalėsime pasigirti ištisiniu gatvių rekonstravimu.
Iš esmės pradėsime tvarkyti Dvaro gatvę, per 2–3 metus ji įgis naują vaizdą. Pradėsime tiesti Sodo gatvės tęsinį iki Tilžės gatvės.
Sutvarkysime lopšelį-darželį „Sigutė“. Jis vis dar buvo šildomas kurenant anglį – įvesime dujas. Ne tik bus atliktas vidaus remontas, bet ir pirksime darželiui metodinę įrangą.
Dainų progimnazija jau rekonstruojama – rugsėjį bus baigta.
Rengiamas Senelių namų Rėkyvoje techninis projektas, perkamas Vaikų globos namų Korsako gatvėje techninis projektas.
Birželį bus baigtas dviračių takas Vyturių gatvėje. Tilžės gatvės dviračių tako techninis projektas rengiamas. Dviratininkų poilsio aikštelė prie Šiaurės Lietuvos kolegijos bus įrengta dar šiemet.
Plaukimo mokyklos „Delfinas“ rekonstravimas prasidės. Medelyno progimnazijos stogo remontas bus atliktas.
Plėsime Nakvynės namus.
Prioritetai
– Savivaldybės administracija suka galvą, kokius dešimt pirmųjų projektų strateginiame plane siūlyti? Kaip manote, kas yra svarbiausia?
– Mus visus gelbsti verslas. Būtina sudaryti sąlygas investicijoms ateiti, verslui plėtotis. Bus darbo vietų – žmonės norės gyventi Šiauliuose.
Todėl svarbūs išlieka laisvosios ekonominės zonos, Pramoninio parko, Logistikos centro, Šiaulių oro uosto plėtros projektai.
Kita grupė – projektai, susiję miesto aplinkos gerinimu, pritaikymu miestiečiams jaukiai gyventi. Tai – gatvės, jų apšvietimas, vaikų bei suaugusiųjų laisvalaikio infrastruktūros projektai.
Prioritetiniai yra ir projektai, susiję su vaikų ugdymu – lopšelių-darželių, mokyklų pastatų gerinimas, ugdymo priemonių įsigijimas, mokytojų kvalifikacijos kėlimas.
– Ar miesto veidas priklauso tik nuo investicinių projektų?
– Priklauso ir nuo miestiečių požiūrio. Jeigu kiekvienas savo daugiabučio kiemą prižiūrėtų kaip šeimininkas, tausotų tai, kas jau mieste padaryta, kitaip gyventume. Iniciatyvos daugiau reikia.
Noriu palinkėti miestiečiams įsijungti ir į Šiaulių 777-ojo gimtadienio šventimą. Pradėjome jį švęsti šių metų trečio mėnesio – kovo 6 dieną 12 valandą, simboliškai šiuos skaičius siedami su miesto įkūrimo data – 1236 metais. Rugsėjo 16–22 dieną vyks „Šiaulių dienų“ renginiai.
Baigiamasis šventės akcentas vėl įvyks simbolinę datą, atkartojančią 1236 metus: gruodžio 3 dieną 6 valandą vakaro. Šis vakaras Šiaulių arenoje bus skirtas padėkoti tiems, kurie savo darbais garsina ir gražina miestą.
Jono TAMULIO nuotr.
NUOSTATA: Šiaulių meras Justinas Sartauskas teigia, jog investicijos turi būti daromos: „Ritmingai dirbdami galime išlaikyti ir investicinių projektų tempą, ir neauginti skolų.“