Naujausios
IŠ LIETUVYBĖS ŠALTINIO
Lietuvių tautinis kostiumas keitėsi
Šiuo metu lietuvių nešiojami tautiniai drabužiai išgyveno ilgą ir sudėtingą evoliuciją. 17 – 18 amžiuje Lietuvos vyrų ir moterų nešiojami drabužiai skyrėsi nuo šiandieninių. Nevienodi jie buvo ir atskiruose Lietuvos regionuose. Apie tai kalbėjo dizainerė Kultūros ministerijos Liaudies kultūros centro vyresnioji specialistė Danutė Keturakienė, Kelmėje pristačiusi senuosius tautinius lietuvių kostiumus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Skirtingi akcentai
Aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių ir dzūkų tautiniai kostiumai susidėjo iš panašių dalių, tačiau skirtinguose kraštuose skyrėsi kai kurie elementai ir pagrindinis tautinio kostiumo akcentas. Be to, šiek tiek „pagerintus“ tautinius kostiumus, artimesnius miesto madai, nešiodavo turtingieji žmonės.
Antai aukštaičių moterų tautiniame kostiume labai svarbus dalykas buvo balta prijuostė. Be prijuostės pasirodyti viešumoje buvo gėda.
Svarbiausias dzūkės tautinio kostiumo elementas būdavo rinktinė juosta. Be juostos dzūkė jausdavosi tarsi nuoga.
Marškinių ir sijonų įvairovė
Nors visų kraštų Lietuvos moterų tautinis kostiumas susidėdavo iš tunikinių marškinių, sijono, prijuostės, tačiau skirdavosi spalvos ir pasiuvimas.
Antai žemaičių moterų kostiumai išsiskirdavo spalvų įvairumu ir sodrumu, raudonlangių skarų gausa. Žemaičių moterys virš tunikinių lininių marškinių vienu metu segėjo net iki penkių pasijonių. Viršutinis būdavo vilnonis, išilgadryžis. Apatinio pasijonio – labai puošnios pažemės, todėl moterys galėdavo drąsiai pasikaišyti viršutinįjį.
Žemaitės avėjo dailias klumpes ar odinius batelius.
Labai įdomi žemaičių moterų liemenė, paaukštinta talija. Tai renesanso mados stilius.
Suvalkietės moterys išsiskyrė ypač puošniais tunikiniais marškiniais. Juos siūdavosi labai plačiomis, gausiai rauktomis ir siuvinėtomis rankovėmis. Pagrindinis elementas – ryškiaspalvės prijuostės, kaišytos ornamentais. Dažniausia keturių lelijų žiedų kompozicija. Suvalkiečių sijonai – platūs, išilgadryžiai, puošti spalvotų dryželių grupėmis.
Liemenės – atvirkščiai negu žemaičių – prailginta talija, povo uodega platėjančios nuo talijos. Siūdintos iš brangių medžiagų – šilko, aksomo.
Dzūkų moterų tautinių drabužių audinių raštai dažniausia labai smulkūs. Balti marškiniai. Sijonai smulkiai dryžuoti arba languoti. Ypatingai įdomios dzūkių liemenės. Jų kirpimas atitinka 17 – 18 amžiaus madą, siūdintos iš brangių medžiagų.
Ištekėjusioms – skepetos, jaunoms – galionai
Ištekėjusios aukštaičių moterys turėjo dengti galvą nuometais. O netekėjusios puošėsi auksaspalviais galionais.
Žaismingai galvos apdangalo problemą išspręsdavo žemaitės moterys. Ištekėjusios privalėjo galvą dengti skarele arba kyku. Dažna labai žaismingai rišdavo skarelę. Surišdavo ant kaktos ir palikdavo tarsi ragelius styroti skarelės kampučius.
Dzūkijoje išetkėjusios moterys galvas puošė nertais kykais arba didelėmis baltomis skepetomis, netekėjusios – galionėliais.
Netekėjusios suvalkietės galvas puošė karūnėlėmis, arba auksaspalviais galionėliais. Mėgo megztas riešines.
Auliniai batai ir skrybėlė su plunksnomis
Auliniai batai ir skrybėlė su plunksnomis buvo neatskiriama lietuvio vyro tautinio kostiumo dalis. Antai turtingi Aukštaitijos vyrai vilkėdavo juodo dažyto milo sermėgomis, nešiojo fetrines skrybėles, puoštas juostelėmis arba plunksnomis.
Po sudėtingo kirpimo milo surdutais vilkėjo šilkinio audinio liemenes.
Rytų Lietuvos aukštaičių vyrai vilkėjo jau kitokiomis sermėgomis arba trinyčiais, kuriuos juosėsi plačiomis juostomis. Kitokio stiliaus ir skrybėlės – pluoštinės, puoštos gaidžio plunksnomis.
Žemaičių vyrai puošėsi ilgomis žalio milo nugaroje klostytomis sermėgomis. Dėvėdavo fetrines skrybėles, puoštas juostelėmis. Turtingi 19 amžiaus pabaigos žemaičiai siūdindavosi storo milo surdutus. Jų sukirpimas buvo labai artimas miesto madai. Ant kaklo ryšėjo fabrikines kaklaskares, siūdavosi liemenes iš pirktinio audinio. Skrybėles puošdavo ryškiaspalvėmis juostelėmis bei povo plunksnomis.
Suvalkiečiai puošėsi surdutais iš pilko, dažniausiai šviesiai pilko milo. Mėgo fetrines skrybėles. Turtingesnieji pasisiūdavo šilkines liemenes.
Ypatingai puošnus suvalkiečių vyrų kostiumas. Sermėgos nuo pilkos iki visiškai baltos spalvos, klostyta nugara, sujuosiamos ryškiomis rinktinėmis juostomis. Šviesaus pilko fetro skrybėlės. Suvalkiečiai nešiodavo netgi baltas kelnes, dėl miesto įtakos puoštas raudonais lampasais.
Dzūkų vyrai vilkėjo trisiūlėmis, natūralios vilnos spalvos sermėgomis, puoštomis peltakiais ir aksomo kanteliais. Dėvėjo fetrines skrybėles, ryšėjo fabrikines kaklaskares. Avėjo auliniais batais. Ryškiausias kostiumo elementas – plati rinktinė juosta, kuria susirišdavo sermėgas.
Vėliau vyriškas kostiumas keitėsi. Artėjo prie dvidešimtojo amžiaus mados. Sermėgos trumpėjo, darėsi panašios į švarką. Išliko tik auliniai batai ir fetrinė skrybėlė.
ŽEMAIČIAI: Žaismingas žemaitės moters tautinis kostiumas su rageliais ant kaktos ir sijonu su keliais pasijoniais.
SUVALKIEČIAI: Ypač puošnus suvalkiečio vyro tautinis kostiumas.
DIZAINERĖ: Tautinius kostiumus pristatė dizainerė Danutė Keturakienė.
Autorės nuotr.