Naujausios
KOMENTARAS
Hm... Mūsų jau per daug?
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Ot permainų laikai... Tik spėk susidaryti kokią nors nuomonę kokiu nors klausimu, ir paaiškėja, kad viskas gali būti visai priešingai.
Neseniai visi skaičiavome, ar mūsų Lietuvoje beliko trys milijonai, piktinomės, kad nykstame, kad demografinė situacija prastėja, kad gimstamumo rodiklis Lietuvoje — 1,54, kad išnyksime, kaip dūmas... gal net kartu su visa nebesireprodukuojančia Europa.
Ir štai tau, Birutė Vėsaitė, Seimo Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės pirmininkė vaikų gynimo dieną viešai pateikia informaciją apie pasaulio pabaigą dėl mūsų pertekliaus. Suskaičiuota, kad šių metų rugsėjį pasaulį išvys 7 milijardasis pilietis, ir kad tai gerokai daugiau, nei prognozavo Jungtinių Tautų demografai.
O tai reiškia, kad žmonių skaičius auga daug sparčiau nei buvo planuota ir kad 2050 metais mūsų bus daugiau nei 10 milijardų — ir ne šiaip sau dvikojų būtybių, bet vartotojų. O to mūsų planeta gali tiesiog nebepakelti.
Demografijos ekspertai suskaičiavo, kad nuo 1950 iki 2005 metų gyventojų skaičius besivystančiose šalyse patrigubėjo nuo 1,7 iki 5,3 milijardo.
Prognozuojama, kad jeigu viena moteris iš besivystančiojo pasaulio jaunimo turės tik 2 vaikus, ir tai jau sukels demografinį sprogimą. Šiandien Afrikoje viena moteris vidutiniškai turi 5 vaikus.
O kadangi Europos demografijos rodiklis svyruoja apie vieną kablelis... belieka įsivaizduoti, kaip po 20— 30 metų į senstančią Europą plūstelės milijonai jaunų afrikiečių, kurių kraujyje, anot B. Vėsaitės, kunkuliuoja testosteronas.
Akivaizdu, kad nesustabdę gyventojų skaičiaus augimo, katastrofos neišvengsime, o mūsų planetos laukia skurdas, vargas, sparti klimato kaita, nesibaigiantys konfliktai ir netgi pasaulio pabaiga. Taip kad apsaugok, Viešpatie...
Ir ta mūsų Lietuva su vargais negalais sukrapštytais trimis milijonais ir diskusijomis, ar leisti bevaikėms šeimos susilaukti vaikų mėgintuvėliuose, gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus jei ne cunamio, tai žarnyno bakterijos jau tikrai...
Apokaliptinis scenarijus, jei į jį žvelgsime per ekologinės katastrofos prizmę, atrodo visai realus. Tai kas, kad gerbiamas Algimantas Čekuolis prieš visą tautą pasižadėjo suvalgyti savo kaklaryšį (greičiausiai kaklaskarę, nors ji ir didesnė), jei ateis pasaulio pabaiga. Niekas to, dingus elektrai, nebematys, ir niekam tai nerūpės.
Kad planeta ar visata jai prieinamais būdais kratosi vartotojų, girdime kiekvieną dieną, tik ar išgirstame....
Štai jums Fukušima, štai cunamis Misisipės baseine, štai jums agurkai su koli lazdelėmis, kiaulių maro protrūkis, jaunos kartos nevaisingumo problemos, jaunų vyrų impotencija, užnuodyta žuvis, užnuodyta viešoji erdvė... Jei visata turi protą, susidaro įspūdis, kad ji sąmoningai nori mūsų nusipurtyti.
Ir aš asmeniškai, užauginusi tris piliečius planetai, pasirodo, verta ne kokios ten pagarbos, o žiauriausios kritikos...
Belieka guostis, kad vis daugiau jaunosios kartos užauga „žaliais“, kad ekologija jiems — ne tuščias reikalas ar dar vienas Europos pinigų įsisavinimo kranelis, o gyvybiškai svarbus klausimas.
Bet ką ten ekologija, vargu ar šiukšlių rūšiavimas besustabdys apokaliptinį scenarijų. Gal vertėtų išrūšiuoti savo makaulėse susikaupusias šiukšles.
Ką noriu pasakyti? Nieko. Dabar galvoju, kiek medžių „iškirtau“ per 18 žurnalistinės karjeros metų. Reiktų atsodinti, kol nesuvalgiau kokio agurko su mirtina žarnyno bakterija.