Naujausios
DIENA SU...
Bitininkais Dalia ir Antanu GALBUOGIAIS
Nuo lizdų iki spiečiaus
Šedbaruose (Kelmės rajonas) gyvenanti Dalia Galbuogienė su bitelėmis draugauti pradėjo nuo pažinties su savo vyru Antanu, profesionaliu bitininku. Nors daugelį metų dirba bibliotekininke, iki šiol įsitikinusi, kad jos siela — tik bitininkės. Galbuogiai laiko 15 bičių šeimų. Bityne darbų netrūksta. Šįsyk bitininkai išsiruošė į bityną plėsti lizdų, tačiau nė neįtarė, jog teks „sugauti“ ir spiečių.
Pas bitutes — su nuotaika ir ramybe
Ramus, saulėtas gegužės pabaigos rytas.
„Toks oras — pats tinkamiausias bityne darbuotis. Kai nelyja, vėjai nesiaučia, ir bitelės ramios. Be to, pas bitutes galima eiti tik būnant geros nuotaikos, ramiai nusiteikus“, — sakė į bityną pamiškėje už keliolikos kilometrų nuo namų besiruošianti Dalia Galbuogienė su vyru Antanu.
Aviliukai išdėstyti kvepiančioje pievoje. Pats pavarinių gėlių žydėjimas. Antanas Galbuogis, prieš pradėdamas numatytus darbus, pirmiausia apeina avilius ir apžiūri jų lakas. Pagal bičių judėjimą, elgseną sprendžia, ar bitelės nesiruošia spiesti. Vėliau avilius atidaro, kad įsitikintų, ar nėra motininių lopšelių. Jei būtų, tektų panaikiname.
Nori jausti bitelių ropojimą ant rankų
Bitininkai bityne beveik nesikalba. Ne tik todėl, kad vienas kitą be žodžių supranta. „Bitės nemėgsta triukšmo“, — paaiškina.
Stebina Galbuogių apranga — tik lengvi balti marškiniai, chalatai, tinkleliai veidui, rankos — be pirštinių. Nei Dalia, nei Antanas niekuomet nemūvi jokių pirštinių. Sako, norintys jausti bitelių ropojimą ant rankų. Be to, ir dirbti patogiau. Nors laiko vietines, piktesnes už kaukazines bites, įgėlimų nesibaimina.
Dalia užkuria dūminę. Deginamas dūlius, dūmai padeda bitelėms aprimti. Pučia ir į avilį, ir vyrui ant rankų. Jei viena bitelė įgeltų, pasklidęs specifinis nuodų kvapas kitas priviliotų. Dūmai atbaido. Darbas ramiai tęsiamas toliau.
Lizdus plėsti pavasariais — būtina. Per žiemą šeimai paliekami tik keli koreliai, o prasidėjus medunešiui reikia papildomų korių, kad bitelės turėtų kur nešti medų. Galbuogiai atsivežė įdėti ir siauresnių korelių, bitininkų vadinami magazinais„ .
Pirmiausia lizdus plečia stipriausiai šeimai. Pastebėję silpnesnę šeimą ar traninę motiną, papildo iš kitų šeimų dengtais„ koriais, kad šeima kuo greičiau sustiprėtų iki didžiojo medunešio. Lizdų plėtimas — labai svarbus darbus.
Netikėtas spiečius
Kol visoms bitelių šeimoms praplečiami lizdai, ateina ir vėlyva popietė.
Bitininkai iš bityno neskuba ir nuovargio teigia nejaučiantys. Dalia sustoja parymoti prie avilių. Moteriai labai patinka raminantis bitelių dūzgimas.
Tačiau dūzgimas pasirodo kiek kitoks, negu įprastai, garsesnis. Su vyru eina į keisto garso pusę. Pasirodo, kad prie malikinės, ant sienos ūžia spiečius. Bitelės susispietusios į pailgą didžiulį kamuolį.
„Semsime“, — sako Dalia ir Antanas. Bityne jie visuomet turi spietinių. Pirmiausia atsineša didelį korį su medumi, juo ir vilioja biteles, veja prie korio. Kai meduotas korys apkimba bitelėmis, semia jas rieškučiomis ir uždaro spietinėje.
„Palaikysime per naktį, kad visai apsiramintų, o paskui perkelsime į avilį“, — pasakoja. Galbuogiai svarsto, ar jų bitelės bus išspietusios, ar iš kitur atskridusios. Pernai nė viena šeima nespietė, todėl ir nesumažėjo, neišskrido, išsinešdama su savimi dalį maisto.
Meilė bitelėms — nepaaiškinama
Po sunkios dienos bityne Galbuogiai ruošiasi namo. „Jaučiamės labai gerai, tarytum būtume ne dirbę, bet ilsėjęsi“, — šypsosi.
Nei Dalia, nei Antanas negali paaiškinti, iš kur meilė bitelėms.
„Vaikystėje mano tėvai bičių nelaikė, tėvas iš kaimynų medaus parnešdavo. Kai susipažinau su vyru, profesionaliu bitininku, pabandžiau jam padėti tvarkytis bityne. Buvo labai malonu ir įdomu. Mane labiausiai žavi tvarkingas bitelių gyvenimas, darbų pasiskirstymas, darbštumas ir nuoseklumas, ramybė. Jokio chaoso, pragaištingos skubos. Galėtų ir privalėtų žmonės iš jų šitokio gyvenimo pasimokyti“, — sakė Dalia.
LAKA: Prieš pradėdamas plėsti lizdus, Antanas Galbuogis prie kiekvieno avilio lakos pritūpė, klausėsi. Iš bitelių elgsenos, judėjimo, sprendė, kaip gyvena.
TINKLELIS: Galbuogiai bitininkaudami niekuomet nemūvi pirštinių. Tik baltus chalatus ar marškinius apsivelka, tinklelį veidui užsideda.
DŪMINĖ: Dalia Galbuogienė užkūrė dūminę, kad prireikus dūmais galėtų biteles nuraminti.
„MAGAZINAI“: Tik įdėtus siaurus korelius, bitininkų vadinamus “magazinais“, bitelės netruko aplipti. Mat dėtuvėse buvo medaus...
SPIEČIUS: Netikėtą spiečių Dalia ir Antanas Galbuogiai „suvijo“ ant didelio korio, o po to uždarė į spietinę. Biteles bitininkai sėmė plikomis rankomis.
Autorės nuotr.