Naujausios
APKLAUSA
Kodėl Lietuvos vaikai nelaimingiausi?
Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingiausi iš visų Europos Sąjungos valstybių narių. Tai paskelbė Žmogaus teisių stebėjimo institutas, įvertinęs žmogaus teisių situaciją Lietuvoje 2009-2010 metais. Kodėl lietuvaičių vaikystė — nelaiminga?
Arvydas Juozapas JANAVIČIUS, Šiaulių universiteto profesorius:
— Manyčiau, kad pas mus du trečdaliai žmonių skursta. Vaikas lygina save su kitu vaiku, kuris gražiau rengiasi, turi pinigų ne tiktai maistui, bet ir cigaretėms, dar pridėkime girtuokliavimą šeimose ir skandalus... Visa mūsų socialinė politika yra neteisinga, todėl tikiu, kad Lietuvos vaikai yra nelaimingiausi. Skurdžiai gyvenančios musulmoniškos tautos vaikus labai rūpestingai globoja, senos kultūros tautose, tokiose, kaip Gruzija, nėra vaikų namų. Galiu garantuoti: kai mokestį už dujas pakels 30 centų, alkanų vaikų Lietuvoje bus dar daugiau.
Teresė STANKUVIENĖ, kirpėja:
— Turiu dukrą. Ją augindama, dešimt metų metų nedirbau. Daug praradau profesiniu požiūriu, bet dar daugiau atradau — kaip motina. Tiesa, vėliau buvo labai sunku susirasti darbą. Apkritai mūsų valstybė negerbia ir nevertina šeimos, motinų ir vaikų. Pasižiūrėkit, kaip prekybos centruose motinos dirba. Kada jos mato savo vaikus ir vaikai jas? Mūsų kieme pilna vaikų, paauglių, kurie šūkauja po langais iki tamsos ir niekam jų nereikia. Kažin ar tokie vaikai jaučiasi saugūs ir laimingi?
Roma VALČIUKIENĖ, Šiaulių J. Janonio gimnazijos mokytoja:
— Aš nemanau, kad mūsų vaikai yra nelaimingi, gali būti, jog tokią nuomonę kažkas perša specialiai. Matau, kaip tėvai rūpinasi vaikais, lepina, leidžia pramogauti. Mokyklose mokytojai taip pat atiduoda visas jėgas, kad vaikai būtų linksmi ir patenkinti. Esu klasės vadovė, niekada negirdėjau jokių skundų dėl patyčių, smurto ar kitų negerų dalykų.
Šarūnas MONTVILAS, Šiaulių universiteto studentas:
— Jeigu tėtis grįžta iš darbo nelaimingas, susirūpinęs, mama pavargusi, nelaiminga — nelaimingi bus ir vaikai. Mūsų žmonės nesijaučia saugūs ir užtikrinti dėl ateities, nėra motyvacijos gerai dirbti, gyventi ir tai savaime persiduoda vaikams. Iš savo patirties galiu pasakyti: ir mokykla vaikui nėra oazė, greičiau — grūdinimosi namai, kuriuose visko tenka patirti. Apskritai mes, lietuviai, turime pesimisto geną.
Aiva PETRAITYTĖ, operatorė:
— Viskas priklauso nuo šeimos. Aš dirbu ir viena auginu vaiką. Sunku, bet stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti kartu, kalbėtis, kad kuo daugiau žinočiau apie jo gyvenimą ir draugus. Manau, kad ne pinigai, o nuolatinis dėmesys ir meilė vaikui yra pati geriausia investicija į tarpusavio ryšį ir ateitį.