Vargas dėl pamesto šuns

Vargas dėl pamesto šuns

TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI

Vargas dėl pamesto šuns

Jau kelios savaitės šalia gatvės, tarp Vijurkų vaikų globos namų pastato ir kaimynystėje gyvenančių Vitkų sodybos, pririšta kalytė. Kol kas šunį maitina Janina Vitkuvienė. Tačiau jau anksčiau kažkieno pamestą vilkšunį priglaudusi moteris negali pasirūpinti visais pamestinukais. Kelmėje gyvūnų prieglaudos nėra. O apgyvendinimas Šiaulių gyvūnų globos namuose kainuotų, nes Šiaulių savivaldybė finansuoja tik miesto gyvūnų globą.

Regina MUSNECKIENĖ

Pasirūpino kaimynai

Į redakciją paskambinusi Vijurkų kaimo gyventoja Janina Vitkuvienė prašė pagalbos. Nežino kur dėti priklydusią ar kažkieno pamestą kalytę. Ji prieš kelias savaites atsirado prie Vijurkų vaikų globos namų. Gyvūnas iš kažkur atsinešė pirštinę, ant jos atsigulusi miega.

Kaimynai tikėjęsi, jog kalytę priglaus Vaikų globos namai. Gyvūnas teiktų džiaugsmo čia gyvenantiems vaikams. Jie mokytųsi rūpintis silpnesniu padaru. O ir maisto nuo vaikų stalo, veikiausiai, atliktų. Tačiau globos namai neskubėjo gyvūno priglausti. O kalytė šniukštinėjo po kiemus, mynė daržus. Viena kaimynių neapsikentusi ją pririšo prie stulpo.

Vitkai pasirūpino, kad kalytė nealktų. Būdas šunims darantis kaimynas paskolino gražią erdvią būdą.

Tačiau visam laikui priglausti svetimą šunelį Janina Vitkuvienė sakė nenorinti. Pensininkų šeima prieš porą metų priglaudė kažkieno prie vaikų globos namų pamestą vilkinę kalę. Siūliusi kaimo žmonėms. Bet niekas nenori kad kalytė. Jeigu kas nors susidomėtų šiuo gyvūnu ir norėtų jį globoti, skambinkite į redakciją telefonu: 54472

Už priglaudimą reikėtų mokėti

Redakcija susisiekė su Šiaulių gyvūnų globos namais. Telefonu atsiliepusi darbuotoja paaiškino, jog Šiaulių savivaldybė finansuoja tik Šiaulių miesto gyvūnų globą. Jeigu rajono vadovai nori, kad būtų priglausti ir jų rajone klaidžiojantys benamiai keturkojai, turėtų sudaryti sutartis ir apmokėti sąskaitas.

Vieno gyvūno priglaudimas kainuotų apie šimtą litų. Atvežus gyvūną reikia sumokėti už keturiolikos dienų jo priežiūrą — po 6,5 lito už dieną ir apie 20 litų už skiepus.

Vėliau į redakciją paskambinusi Gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė ir gyvūnų globos namų vadovė Birutė Vaičiulevičienė patikino, jog atsižvelgiama į gyvūno situaciją. Jeigu nėra kitos išeities, gyvūnui gręsia žūtis, jis priglaudžiamas.

Kai kurie Šiaulių apskrities rajonai sudarę sutartis. Už gyvūnų priglaudimą sumoka seniūnijos arba rajono savivaldybė. Su Kelmės rajonu sutartis nesudaryta.

Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė sako, jog seniūnija neturi lėšų tokiems reikalams. Net valkataujantiems keturkojams gaudyti pinigų neskiriama.

Gal tuo užsiimtų Kelmės vietinis ūkis? Bendrovės direktorius Vytautas Rupšys tvirtina, jog jų įmonei su tokia ar kita labdaringa veikla nepakeliui. Jie siekia pelno.

Problemą aptars komiteto posėdyje

Rajono meras Kostas Arvasevičius sako, jog kai kuriose savivaldybėse yra gyvūnų globos namai. Kelmiškiai turi dvi išeitis — arba sudaryti su tomis savivaldybėmis sutartis, arba patiems steigti gyvūnų globos namus. Prieš keletą metų buvo svarstyta tokia idėja. Atlikti paskaičiavimai. Bet pasirodė, jog globos namai atsieitų labai brangiai.

Reikėtų mokėti atlyginimą prižiūrėtojui, išlaikyti automobilį, įrengti gyvūnams patalpas, pirkti pašarą, skirti lėšų vaistams skiepams, gydymui. Tačiau, mero nuomone, reikėtų prie šio klausimo grįžti ir pokalbį apie tai jau yra numatęs vienas rajono Tarybos komitetų.

„Geriausia, jog iniciatyvą parodytų koks nors užmiestyje gyvenantis ūkininkas arba pensininkas, dar geriau, jei jis pats būtų veterinarijos gydytojas, išmanytų tą darbą,“ — sakė Kostas Arvasevičius.

Kol kas savivaldybė kasmet skiria po dešimt tūkstančių litų Maisto ir veterinarijos tarnybai pasiutligės prevencijai. Iš šių lėšų užmigdomi sužeisti ir sergantys benamiai gyvūnai. Kiti gydomi. Išgydytus kartais pasiima veterinarijos gydytojai, nes jų nėra kur dėti. Ne vieną sužalotą gandrą, gulbę ar kitą paukštį priglaudė Liolių senelių namai.

Mero nuomone, didžiausia problema yra tai, kad žmonės — labai negailestingi savo keturkojams. Juos bet kada gali išmesti ar paklaidinti.

Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Teišerskis tvirtino daug kartų kėlęs Gyvūnų globos namų klausimą. Domėjęsis, kiek kainuoja tokių namų išlaikymas kituose rajonuose. Apie 30 tūkstančių metams. Tai nėra daug, palyginus su problemos, kuri išsispręstų, mąstu. Nes benamių gyvūnų daugėja.

„Žmonės kartais galvoja labai paprastai — esą imkite ir užmigdykite šeimininkų pamestą katiną arba šunį. Tačiau gyvūnų globos įstatymas neleidžia sveikam šuniui arba katei taikyti eutanaziją. Be to, užmigdytą gyvūną reikėtų išvežti į Rietavą. Už priėmimą reikia mokėti.“

Padėjo visuomenės iniciatyva

Prieš dešimt metų Šiauliuose įkurti gyvūnų globos namai rėmėsi nevyriausybinės organizacijos — gyvūnų globos draugijos iniciatyva.

Savivaldybei įrodyta, jog reikia skelbti konkursą miesto benamių gyvūnų globai.

Šiuo metu Šiaulių gyvūnų globos namai benamiams šunims turi 17 lauko voljerų, 7 vidaus voljerus, 3 atvirus žaidimų ir lakstymo kiemus.

Katėms vasaros metu yra įrengti 4 vasarnamiai, patalpose yra 17 voljerų.

Iki tol mieste sugaudyti benamiai gyvūnai tuoj pat būdavo nunuodijami dujomis. Per dešimtmetį, kai įkurti globos namai, jų išgelbėta keli tūkstančiai.

Lėšų gyvūnų globai skiria savivaldybė. Be to, globos namų darbuotojai rašo projektus, ieško ir randa rėmėjų.

GLOBA: Janina Vitkuvienė jau susigyveno su priglausta kalyte. Tačiau pensininkų šeima jau anksčiau priglaudė vilkinę kalę. Dviejų šunų per daug. Todėl norėtų surasti kalytei gerą šeimininką. 

NAMAI: Geri žmonės paskolino priklydėlei gražią būdą. 

Autorės nuotr.